Epilepsija, traukuliai

Epilepsijos priežastys. Suaugusiųjų epilepsija. Nėštumas ir epilepsija. Vaikų epilepsija. Tyrimų nustatymas. Epilepsijos rūšys. Žmogui ištikus epilepsijos priepuoliui reikia. Gydymas. Kokia gydymo sėkmės tikimybė? Gydymo nutraukimas. Poveikis kasdieniniam gyvenimui. Veiksniai padedantys išvengti epilepsijos priepuolio. Išvados. Literatūra.

Genetinė epilepsija, tai labai retai epilepsija tiesiogiai paveldima iš tėvų, tačiau paveldėtas polinkis gali vaidinti svarbų vaidmenį epilepsijos išsivystymui.

Simptominė epilepsija, kai akivaizdžiai yra matomas smegenų pažeidimas.

Kartais epilepsijos priežastys yra nežinomos, tai gali nutikti, jei epilepsija yra idiopatinė arba jei pažeidimas apima labai mažas smegenų dalis, kurių vaizdiniais tyrimas neįmanoma pamatyti.

Neretai epilepsija vystosi po sunkių galvos traumų, uždegimo. Apie 8-10 proc. epilepsijos priepuoliu patiriančių suaugusiųjų nustatomi galvos smegenų augliai. Vyresniame amžiuje epilepsija vystosi dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo sukeltų pakitimų.

Epilepsija nėra priežastis neturėti vaikų. Nėštumo metu reikėtų ypač reguliariai ir tiksliai vartoti vaistus. Tačiau vaistai pavojingiausi tik pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Vaistu negalima nutraukti visiškai, nes staiga vaistus nutraukus padidina tikimybę motinai patirti dažnesnius priepuolius ir tuo pakenkti dar negimusiam kūdikiui.

Kai epilepsija suserga vaikystėje, vaiko smegenys nesugeba deramai slopinti dirginimo proceso, ypač jei jos pažeistos. Kuo anksčiau prasidėjo epilepsija, tuo ji gali būti atkaklesnė ir kartu gali būti vaiko raidos sutrikimu.

Vyresnio amžiaus pacientų epilepsija: Daug naujų epilepsijos atvejų nustatoma 65 metų ir vyresniems asmenims. Rizikos veiksniai insultas, galvos traumos, demencija, infekcijos, alkoholizmas, senatvė. Sergantis epilepsija, gali dirbti savo darbą. Tačiau kartais dėl ligos žmonės turi keisti specialybę. Kai priepuoliai kartojasi taip dažnai, jog reikia specialios priežiūros, pacientai gauna nedarbingumo pensiją.