Epitelinis Nervinis Raumeninis audinys

Epitelinis audinys textus epihtelialis Sandara. Epiteliocitų. Pamatinė membrana Epitelio klasifikacija. Vienasluoksnis vienaeilis epitelis. Kubinis. Stulpinis. Vienasluoksnis daugiaeilis epitelis. Daugiasluoksnis epitelis. Pereinamasis epitelis. Merokrininės. Apokrininės. Holokrininės. Egzokrinocitai. Endokrinocitai. Liaukos. Išorinės sekrecijos liaukos. Vidinės sekrecijos belatakės. Mišrios. Epitelinio audinio vieta. Jungiamasis audinys textus connectyvus. Retikulinis tinklinis audinys. Riebalinis audinys. Pigmentinis audinys. Drebutinis audinys. Kremzlinis jungiamasis audinys. Sudarytas iš kremzlinių ląstelių chondroblastocitų ir jų gaminamos tarpląstelinės medžiagos. Tarpląstelinėje medžiagoje nėra kraujagyslių ir nervų. Kraujagyslių yra kremzles supančiame ploname skaidulinio jungiamojo audinio sluoksnyje – antkremzlyje. Hialininė kremzlė Elastinė kremzlė. Skaidulinė kremzlė. Nervinis audinys Nervinis audinys Sudarytas iš. Neuronų. Pagal ataugų skaičių neuronai skirstomi į bipolinius. Pseudounipolinius. Multipolinius. Juntamuosius. Efektorinius. Įterptinius. Raumeninis audinys textus muscularis. Lygusis. Ruožuotasis. Širdies ruožuotasis.

Audiniai – tai ląstelių ir neląstelinių struktūrų sistemos, turinčios bendrą sandarac ir atlieka tam tikrą funkciją.

Iškloja burnos ertmę, nosies prieangį, makštį ir t.t.

Merokrininės – jose susintetintą ir sukauptą sekretą išskiria pro plazmolemą.

Apokrininės – susintetintą sekretą kaupia į paviršių stkreiptame ląstelės gale, kuris atsiskiria kaip sekreto ląšelis. Ilgainiui ląstelė išsenka, pvz pieno liauka

Holokrininės – pačios pavirsta sekreto lašeliu, pvz. odos riebalų liaukos

Išorines sekrecijos ląstelės, egzokrinocitai – išskiria sekretą į kūno ar gleivinės paviršių.

Vidinės sekrecijos ląstelės, endokrinocitai – išskiria sekretą tiesiai į kraują, limfą, tarpląstelinį skystį.

Jų išskiriamo sekreto kiekis priklauso nuo sekrecinių ląstelių skaičiaus žmogaus organizme išskiriančio sekreto kiekiai dažnai matuojami litrais

Mažos liaukos telpa gleivinėje, didesnės įsiterpia į organų sieną, o didžiausios sudaro savarankiškus organus, pvz. kasa ,kepenys, seilių liaukos.

Sudarytas iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos, kurią gamina ir rezorbuoja pačios ląstelės (išskyrus kraują ir limfą). Ląstelės labai įvairios sandaros.

Jų citoplazmoje yra specifinių organelių – miofibrilių, gebančių susitraukti. Jas sudaro baltymų molekulių grandinės – miofilamentai. Vieni jų stori, sidaryti iš baltymo miozino, kiti ploni, sudaryti iš baltymo aktino.