Folkloras skaidrės

Folkloras. Klasifikacija. Mįslės ir Patarlės. (Lietuvių liaudiesMįslių Atsakymai. Kūčios. Kūčių Vakarienė. Kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių. Kūčių Vakarienė Dzūkijoje. Kūčių Vakarienė Aukštaitijoje. Kūčių Vakarienė Suvalkijoje. Kūčių Vakarienė Žemaitijoje. Kūčių Burtai. Lietuvių Liaudies Šokiai. Tradicinių Lietuvių Šokių Istorija. Dzūkijoje. Aukštaitija. Suvalkija. Žemaitija. Lietuvių Liaudies Dainos. Bendri Bruožai. Regionų Skirtumai. Išskirtiniai Bruožai. Raudos. Sutartinės. Giesmės. Kiti Dainų Žanrai.

Folkloras - tautos žodinės tradicijos visuma. Tai yra liaudies dainos,raudos,pasakos,sakmės,legendos,padavimai,mitai,mįslės,patarlės,priežodžiai,žaidimai,burtai ir kerėjimo formulės, oracijos. Kartais įskaitoma papročiai, apranga, buities reikmenų, liaudies dailė, muzikos instrumentai. Folkloras kai kur buvo ar liko svarbi priemonė tautinei identifikacijai, pvz., lietuviams ar estams Sovietų Sąjungoje. Su nepriklausomybe menkėjo folkloro reikšmė. Folkloras išliko su normintas, stilizuotas, vaidinamas ir tapo savotiška preke turizmui ir eksportui.

Folkloras klasifikijuomas į dainuojamą ir sakytinę tautosaką, tačiau ši klasifikacija sąlyginė – būna ir dainuojamos pasakos ar mįslės.Modernoji etnologija į folklorą įtraukia ir vadinamąjį miesto folklorą graffiti, bendravimo būdus telefonu, internetu ir kt.

Aukštai kyla, bet žemai krinta. Vienas piemuo tūkstančius avių gano. Kai sušąla -stiklu skamba. Pats savęs nemato, o kitą parodo. Maža maža karvelė, gardus saldus pienelis. Žiūri dieną, žiūri naktį, tik nieko nemato.

 Ieškok kaip duonos – ir rasi. Vienas geras draugas – didelis turtas, daug draugų – prapultis.  geriau klausyti protingo žmogaus barimo, negu kvailio pagyrimo. Kieno rankos juodos, to sąžinė balta. Auksas ir pelenuos blizga. Kas svetimo nori, tas ir savo neturi.

Kūčios – Kalėdų išvakarėse švenčiama šventė. Kūčios būdavo didelė šventė prie apeiginio stalo, lydima apeigų, burtų, aukų. Kūčių vakarienė pradedama malda ir laužant šventintą kalėdaitį. Duodami vieni kitiems laužyti, sakomi palinkėjimai, dėkojama.

Kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių, tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu.