Garsas

1981 m. Pradėti gaminti ibm personaliniai kompiuteriai (toliau pk), sugebėjo skleisti tik vienintelį, visiems gerai pažystamą garsą - beep . Tuo tarpu kituose buitiniuose kompiuteriuose (kurie dažniausiai būdavo skirti žaidimams) jau nuo 1978 metų buvo montuojami programuojami garsų generatoriai. (angliškai: programmable sound generator - psg). Šie kompiuterių įtaisai dažniausiai turėjo tris nepriklausomus garso kanalus imituoti elektroniniams instrumentams. Jie galėjo generuoti įvairiausius garsus, pavyzdžiui: įvairių ginklų šūvius, sprogimus, variklio gaudesį. Tų dienų kompiuteriai būdavo jungiami prie televizoriaus, kurio ekrane rodomą vaizdą lydėdavo muzika bei kiti garsai. Tokia buvo mums įprasto multimedia pradžia.

Pirmasis profesionalus asmeninis kompiuteris, turintis standartinę garso įrangą, buvo apple kompanijos kompiuteris macintosh . Šios serijos kompiuteriai buvo pradėti gaminti 1984 metais. Jau kitais, 1985 metais, kita žinoma firma - commondore pradėjo gaminti kompiuterius su tuo metu labai gerą grafiką bei muziką užtikrinančiais procesoriais. Tie kompiuteriai vadinosi amiga . Kiek vėliau firma atari paruošė kompiuterius atari st su midi (musical instrument digital interface) sąsaja. Garso plokštės ibm pc tipo kompiuteriuose pasirodė tik 1991 metais, o daugialypei terpei (multimedia) skirti ibm pc tipo kompiuteriai paplito tik prieš porą metų, kai labai atpigo cd-rom kaupikliai bei garso plokštės.

Garso plokštė yra daugiafunkcinis įtaisas, atkuriantis skaitmeninių garso įrašų bei midi bylas, sumaišantis kelių šaltinių signalus, sintezuojantis įvairius garso efektus (reverberaciją, erdvinį garsą, ir kt. ), stiprinantis analoginį signalą bei keičiantis jo dažnines savybes, analoginį signalą paverčiantis skaitmeniniu ir atvirkščiai. Pastaruoju metu, ypač populiaru tapo naudoti garso plokštę telefono ryšiui per internetą.

Pirmuosiuose kompiuteriuose garso signalai buvo sintezuojami vadinamuoju fm (frequency modulation) metodu: tai yra moduliuojant keičiamo dažnio ir amplitudės harmoninius virpesius kitais keičiamo dažnio bei amplitudės harmoniniais virpesiais ir moduliuotus virpesius sumaišant. Tokiu būdu gauname sudėtingus virpesius, imituojančius tam tikrą instrumentą. Gauto signalo intensyvumas yra keičiamas taip, kad jis atitiktų sintezuojamam instrumentui būdingą garso signalo kitimą (pvz. Klavišinio ar pučiamo instrumento). Šiuolaikiniuose pk fm garsų sintezė yra naudojama kartu su kitais garso sintezės būdais.