Hipokrato priesaikų analizė

Grįžtant į senuosius laikus, mano manymu medikai buvo labiau pasišventę savo specialybei, nes jie pasirinko mediciną, kuri buvo jų pašaukimas, o ne kaip dabar: šių dienų medikai, pvz.: plastikos chirurgai, ir dauguma kitų sričių medikų yra tik materialiai galvojančios asmenybės, jie mato gyvenimą kupiną materialiai patenkinamų savo poreikių. Abejose Hipokrato priesaikose yra daugybė panašumų, bet ir keli skirtumai.

Jau abi priesaikos skiriasi nuo pat pradžių: senoji pradedama tų laikų garbinamais dievais ir prisiekiama jiems, o atnaujintoji- tik šeimos, mokytojų, medicinos profesijos brolių akivaizdoje, tačiau priesaikos pabaigoje pasakoma svarbiausia: “Tepadeda man Dievas!” . Apie blogą gydymą ir mirtį abiejose priesaikose sakoma tas pats, kad negali duoti mirtinos nuodų dozės nei savo, nei kitų prašymų, juk tai- žmogžudystė. O senojoje šis punktas dar pratęsiamas tuo, kad nė vienai moteriai neduos priemonių pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti.