Inžinerinės eismo saugumo priemonės

Įvadas. Tiriamo kelio ruožo aplinkos analizė ir aprašymas. Eismo intensyvumo ir transporto srauto sudėties analizė. „Juodosios dėmės“ nustatymas. Avaringo ruožo skaičiavimas. Eismo saugumo problemų identifikavimas. Eismo saugumo gerinimo priemonių parinkimas. Išvados. Literatūros sąrašas.

Eismo saugumo problemų nagrinėjamame kelio ruože indentifikavimas. Problemų priežasčių nustatymas;

Tiriamo ruožo schema (pradžia, pabaiga, sankryžos, eismo įvykių išsidėstymas, nustatytos „juodosios dėmės“ ar avaringo kelio ruožo ribos);

Darbo tikslas: išmokti nustatyti „juodąją dėmę“, identifikuoti eismo saugumo priemones kelyje, pritaikyti eismo saugumo gerinimo priemones avaringumui mažinti.

Avaringi ruožai nustatomi naudojant slenkmenį, kurio ilgis l=500 m. Slenkmuo slenkamas kelio kilometražo didėjimo kryptimi nuo vieno eismo įvykio vietos prie sekančio eismo įvykio vietos. Jei slenkmens ilgyje per 4 metus įvyko daugiau nei 4 įskaitiniai eismo įvykiai – tai avaringas ruožas yra.

Toliau slenkmuo perkeliamas į sekančio eismo įvykio vietą ir vėl tikrinama sąlyga. Avaringo ruožo ilgis yra atstumas tarp pirmo ir paskutinio eismo įvykio, patenkančio į slenkmens ilgį.

L – ruožo ilgis (L=0,450 km), tačiau, jei yra eismo įvykių įvykusių sankryžoje, L=0,100 km;

Kadangi AKmin=0,8 (keliams be skiriamosios juostos) <13,076, vadinasi šiame ruože yra „juodoji dėmė“.

Iš 7 įskaitinių eismo įvykių nagrinėjamame ruože 3 įvyko vasarą ir 1 pavasarį. Galima daryti prielaidą, kad avarijos įvyko esant palankioms oro sąlygoms, geram matomumui. Vadinasi, didelė tikimybė, kad avarijas lėmė vairuotojų neatsakingumas ir leistino greičio viršijimas. Kadangi 6 eismo įvykiai yra susidūrimas ir tik 1 susidūrimas su dviračiu, daroma prielaida, kad nagrinėjamame ruože yra tinkama infrastruktūra, užtikrinanti pėsčiųjų ir dviratininkų saugų judėjimą. Susidūrimas su dviračiu galimai įvyko dėl dviratininko neatsakingumo, kai buvo galima pasinaudoti šalia kelio esančiu pėsčiųjų ir dviračių taku. Atsižvelgiant į kitus eismo įvykius (susidūrimai), galima teigti, kad kelio ruože nėra efektyvi infrastruktūra, kuri garantuotų tvarkingą automobilių, autobusų, motociklų ir panašių transporto priemonių judėjimą.

Šiame namų darbe išnagrinėta magistralinio kelio A16 ruožas nuo 133,00 iki 137,00 km. Trumpai aptarta kelias ir jį supanti aplinka.

Nustatyta VMPEI kitimas. Didžiausias vidutinis metinis eismo intensyvumas šiame ruože fiksuojamas 2012 metais (9285 aut./parą). Mažiausias vidutinis metinis eismo intensyvumas – 2011 metais (8756 aut./parą). Transporto priemonių sudėtis pasiskirsto nevienodai. Vidutiniškai lengvieji automobiliai sudaro apie 85 %, o krovininiai – 15 % visų šiuo ruožu pravažiuojančių transporto priemonių.

Per 4 metus nagrinėjamame ruože įvyko 7 eismo įvykių, kurių metu buvo sužeista 0 žmogus ir 0 žuvusių. Vyraujantys eismo įvykiai – susidūrimai su kita transporto priemone.

Išanalizavus visus duomenis gauta, kad nagrinėjamame ruože yra 1 avaringi ruožas, kuris yra „juodoji dėmė“. Taip pat apskaičiuota, kad vidutinis maksimalus eismo įvykių skaičius, tenkantis 1 milijonui automobilių, pravažiuojančių vieno kilometro kelio ruožu per metus yra daugiau nei 13. Be to, eismo įvykių skaičius, tenkantis vieno kilometro kelio ruožui per metus yra 2,78.

Parenkant eismo saugumą gerinančias priemones atsižvelgta į saugaus eismo organizavimo principus – infrastruktūra turi būti patogi visiems eismo dalyviams, kelio aplinka būti „draugiška“, atsižvelgta į matomumą, suprantamumą ir aiškumą.

Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [žiūrėta 2018 m. kovo 6 d.]. Prieiga per internetą:

Ratkevičiūtė K. Inžinerinės eismo saugumo priemonės. Paskaitų konspektai. 2018 m.