### 1. Publijus Kornelijus Tacitas „Analai“
1. **Kodėl Tacitas rašydamas apie Romos imperijos santvarką tiek daug dėmesio skiria kariuomenei?**
Tacitas skiria daug dėmesio kariuomenei, nes Romos imperijos stabilumas ir galia buvo stipriai susiję su jos karine struktūra ir kontrolės palaikymu visoje teritorijoje. Karinė galia leido Romai išlaikyti valdžią imperijos paribiuose ir apsisaugoti nuo išorės grėsmių, taip pat palaikyti tvarką bei užtikrinti imperijos sienų saugumą. Kariuomenė buvo pagrindinis mechanizmas, užtikrinantis Romos autoritetą ir galios plėtrą.
2. **Kokius metodus naudojo romėnai užtikrindami tvarką imperijos paribiuose? (Parašyti 3)**
- **Stiprios karinės pajėgos**: Imperijos paribiuose buvo dislokuoti legionai, kurie užtikrino saugumą ir stabdė potencialius išpuolius. Pvz., prie Reino stovėjo aštuoni legionai, gindami Romą nuo galų ir germanų.
- **Sąjungininkų kariuomenės**: Romos imperija bendradarbiavo su vietiniais valdovais ir sąjungininkų pajėgomis, kurie sustiprino sienų apsaugą ir užtikrino lojalumą.
- **Tvirtovių ir laivynų dislokavimas**: Imperija naudojo laivynus ir karines tvirtoves (pvz., laivynus prie Galijos krantų ir tvirtovę Julijų Forume), kad užkirstų kelią invazijoms ir kontroliuotų teritoriją.
---
### 2. Norman Davies „Europa“
1. **Kokias karo priežastis išskiria N. Davies?**
N. Davies išskiria kelias Trisdešimties metų karo priežastis: seną konfliktą tarp imperatoriaus ir Vokietijos kunigaikščių, religinius nesutarimus tarp katalikų ir protestantų bei bendrą valdžios kovą tarp Europos valstybių ir valdovų.
2. **Kaip suprantate autoriaus pasakymą „Visos [kovojančios pusės] veikė veikiau genamos baimės, o ne religinės aistros ar noro kažką užkariauti”?**
Autorius nori pasakyti, kad pagrindinis karo motyvas buvo baimė dėl savo saugumo ir stabilumo, o ne religinės ar teritorinės ambicijos. Valstybės ir valdovai siekė apsaugoti savo interesus ir apsidrausti nuo galimų grėsmių, todėl ėjo į karą daugiau iš baimės prarasti savo pozicijas nei iš noro užkariauti ar skleisti savo religiją.
3. **Kaip ši ištrauka iliustruoja dinastinius karus? Pacituokite.**
„Jis prasidėjo nuo susidūrimų Bohemijoje tarp erchercogo Ferdinando šalininkų ir priešininkų“ – tai rodo dinastinių interesų konfliktą, kai Bohemijoje vyko kova dėl teisės į sostą, o valdovai siekė išlaikyti ar sustiprinti savo dinastinę įtaką.
4. **Remdamiesi žiniomis parašykite karo baigtį (sutartis) ir karo pasekmes.**
Trisdešimties metų karas baigėsi Vestfalijos taikos sutartimis (1648 m.). Šios sutartys įtvirtino valdovų teisę pasirinkti savo šalies religiją, pripažino protestantų ir katalikų lygybę, o imperatoriui sumažėjo valdžia Vokietijoje, sustiprėjo kunigaikščių autonomija. Karo pasekmės buvo ilgalaikės – daugelis Europos teritorijų buvo nuniokotos, išaugo tautų ir religinių grupių konfliktai, susilpnėjo Šventoji Romos imperija.
---
### 3. „Per du dešimtmečius po 1875-ųjų“
1. **Kaip vadinama valstybių politika, kuria atsispindi šaltinis?**
Ši politika vadinama **imperializmu** – Europos valstybės siekė užvaldyti svetimas teritorijas, išnaudoti jų išteklius ir didinti savo politinę bei ekonominę galią.
2. **Remdamiesi šaltiniu ir žiniomis, nurodykite tris priežastis, dėl kurių Europos valstybės vykdė šią politiką.**
- **Ekonominiai motyvai**: Kolonijos teikė žaliavas, pigią darbo jėgą ir buvo rinkos prekių realizavimui, kas skatino metropolijų ekonomikos augimą.
- **Politinis prestižas ir galia**: Turėti kolonijų reiškė didesnę įtaką ir prestižą, tai ypač rūpėjo Europos valstybėms siekiant parodyti savo galią.
- **Kultūriniai motyvai**: Europos šalys laikė save aukštesnėmis ir teigė, kad civilizuoja ir vysto kolonijas, nors iš tikrųjų tikrino vietinių kultūrų likimą.
3. **Remdamiesi žiniomis, paaiškinkite, kaip valstybių politika, kurią įvardijote atsakydami į pirmąjį klausimą, paveikė valstybių tarpusavio santykius.**
Imperializmas paskatino Europos valstybes konkuruoti dėl kolonijų ir suformavo aljansus bei priešiškumus. Ši konkurencija ir teritorijų grobimas ilgainiui įplieskė tarptautinę įtampą, kuri prisidėjo prie Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Kova dėl resursų ir teritorijų sukūrė priešišką atmosferą, kuri destabilizavo taiką Europoje.
---
### 4. Arturo Nevilio Čemberleno kalba
1. **Kaip vadinamas įvykis, iš kurio grįžęs A. N. Čemberlenas pasakė šią kalbą?**
Šis įvykis vadinamas **Miuncheno suokalbiu**.
2. **Kokį susitarimą savo kalboje mini Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas?**
Čemberlenas mini **Miuncheno susitarimą**, pasirašytą su Vokietija, kuris leido Vokietijai aneksuoti Sudetų sritį Čekoslovakijoje.
3. **Nurodykite valstybes, kurios sudarė šaltinyje minimą susitarimą. Kurios valstybės reikalas jame buvo sprendžiamas?**
Susitarimą sudarė Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija. Šiame susitarime buvo sprendžiamas **Čekoslovakijos** reikalas, tiksliau – Sudetų srities perdavimas Vokietijai.
4. **Koks tarpvalstybinių ginčų sprendimo būdas minimas šaltinyje? Paaiškinkite, ar jis pasiteisino.**
Šaltinyje minimas ginčų sprendimas per **derybas**. Šis metodas Miuncheno susitarimo atveju pasirodė neefektyvus, nes netrukus po susitarimo Vokietija pradėjo tolimesnę ekspansiją ir Antrojo pasaulinio karo išvengti nepavyko.
5. **Ar išsipildė kalbos autoriaus teiginys, kad „taika truks iki mūsų dienų galo“? Atsakymą pagrįskite.**
Ne, šis teiginys neišsipildė. Miuncheno susitarimas nepasiekė ilgalaikės taikos – Vokietija tęsė agresyvią politiką ir 1939 m. įsiveržė į Lenkiją, pradėdama Antrąjį pasaulinį karą.
2024 m. Geriausias atsakymas
