Pokyčiai Lietuvos teatre atgavus nepriklausomybę

1. Meninė laisvė ir kūrybinės išraiškos plėtra
Vienas reikšmingiausių pokyčių buvo meninės laisvės atsiradimas. Sovietinės okupacijos laikotarpiu teatras buvo stipriai cenzūruojamas ir kontroliuojamas, todėl režisieriai, dramaturgai ir aktoriai turėjo laikytis griežtų ideologinių normų. Atgavus nepriklausomybę, ši cenzūra buvo panaikinta, suteikiant menininkams galimybę laisvai reikšti savo kūrybines idėjas be politinio spaudimo.

Poveikis:
Repertuarų diversifikacija: Teatruose pradėta statyti daugiau įvairių žanrų ir stilių spektaklių, įskaitant tuos, kurie anksčiau buvo uždrausti arba riboti dėl politinių priežasčių.
Naujos temos ir eksperimentai: Menininkai pradėjo tyrinėti naujas temas, socialines ir politines problemas, kurios buvo tabu sovietmečiu. Taip pat vyko daugiau eksperimentinių ir avangardinių spektaklių.
2. Teatrų decentralizacija ir finansavimo pokyčiai
Kitas svarbus pokytis buvo teatrų decentralizacija ir finansavimo struktūros pasikeitimas. Sovietmečiu teatrai buvo centralizuotai valdomi ir finansuojami valstybės. Atgavus nepriklausomybę, teatrai turėjo prisitaikyti prie naujų ekonominių realijų, nes valstybės parama sumažėjo arba buvo visiškai nutraukta.

Poveikis:
Savarankiškumas: Teatrai tapo labiau savarankiški, privalėdami patys ieškoti finansavimo šaltinių. Tai paskatino didesnį verslumą ir naujų vadybos praktikų įdiegimą.
Rėmėjų paieška ir projektai: Teatrai pradėjo aktyviau bendradarbiauti su privačiais rėmėjais, organizuoti labdaros renginius ir dalyvauti įvairiuose kultūriniuose projektuose, siekiant pritraukti papildomų lėšų.
Bilietų kainų politika: Keičiantis finansavimui, teatrų bilietų kainos tapo dinamiškesnės, prisitaikant prie rinkos sąlygų ir žiūrovų poreikių.