Japonija XIXa

Japonija XIX a. Feodalinė valstybė. XVIII a. Japonija buvo feodalinė valstybė. Tokugavos. Nuo 1600 m. Tokugavos valdė Japoniją. Pirmieji Tokugavų šiogūnai siekė sukurti centralizuotą valdymo sistemą. Permainos. Europos šalys ir JAV daug kartų reikalavo. Imperatoriaus Mutsuhito reformos. Valdovas ir jo šalininkai ėmėsi reoformuoti šalį. Imperatorius Mutsuhito. Japonija buvo paskelbta konstitucine monarchija. Šalyje ėmė sparčiai plėtotis pramonė ir prekyba. Dabartinės japoniškos jenos. Karai. Japonijos laimėjimai išryškėjo ir per sėkmingus karus. Meidži laikotarpis. Ilgiau nei 30 metų trukęs imperatoriaus Mutsuhito valdymo laikotarpis buvo pavadintas Meidži.

XVIII a. Japonija buvo feodalinė valstybė. Vadovavęs imperatorius tvarkė tik religijos reikalus, o visa valdžia priklausė vyriausiam kariuomenės vadui – šiogūnui. Jo sostas buvo paveldimas ir priklausė Tokugavų šeimai.

Europos šalys ir JAV daug kartų reikalavo, kad japonai panaikintų draudimus prekiauti, tačiau nesėkmingai. Vėliau valdžia sutiko atidaryti uostus. Pasipiktinę tokiu nuolaidžiavimu japonai troško permainų. 1867 m. šalyje įvyko perversmas, valdžia atiteko imperatoriui Mutsuhitui.

Ilgiau nei 30 metų trukęs imperatoriaus Mutsuhito valdymo laikotarpis buvo pavadintas Meidži. Jis reiškia „apšviestas valdymas“. Laikotarpis pradėjo naują Japonijos istorijos periodą, kuomet šalis ėmė labai sparčiai vystytis. Japonija iš izoliuotos, tapo modernia ir galinga valstybe. Meidži laikotarpiu įvyko didžiausios ir svarbiausios Japonijos reformos.