Johanas Sebastianas Bachas. Biografija. Kūryba
Johanas sebastianas bachas gimė 1685 metų kovo 31 dieną mažame tiuringijos miestelyje, eisenache. Visi bachų giminės atstovai buvo nepaprastai muzikalūs. Jo tėvas miestelio kapeloje grojo smuiku ir altu. Kai berniukui buvo 10 metų, staiga vienas po kito mirė abu jo tėvai. Johano auklėjimu ėmė rūpintis vyresnysis brolis johanas kristupas (1671-1721), ordrufo vargonininkas. Jis buvo ir pirmasis johano sebastiano muzikos mokytojas. Mažasis johanas buvo labai darbštus. Nepasitenkinęs gaunamomis žiniomis, jis uoliai mokėsi pats. Daug skaitė, grojo, domėjosi nežinomais muzikos kūriniais. Būdamas 15-kos metų, bachas pradėjo gyventi savarankiškai. Mokydamasis liuneburgo licėjuje, jis dainavo chore, labai domėjosi licėjaus biblioteka, susipažinęs su žymiu to meto vargonininku ir kompozitoriumi g. Bomu, bachas sužinojo daug kūrybos paslapčių.
Baigęs liuneburgo licėjų, jis pradėjo dirbti. Bachas gyveno daugelyje vokietijos miestų, ten, kur gaudavo geresnį darbą, rašė muziką tiems instrumentams, kurie buvo prieinami. Taip gimė daug kūrinių, rašytų hercogo kapelai, pamaldoms bažnyčiose, paūgėjusiems savo vaikams mokyti. Tai muzika smuikui, klavesinui, orkestrui, vargonams.
1707 metais vedė mariją barbarą bach, savo antros eilės pusseserę, su kuria susilaukė vaikų, iš kurių išgyveno iki pilnametystės.
Mirus pirmajai kompozitoriaus žmonai marijai – barbarai, jis persikėlė gyventi į leipcigą. Šiame mieste bachas dirbo šv. Tomo bažnyčios kantoriumi iki pat gyvenimo pabaigos. Tapti šios bažnyčios kantoriumi buvo didelė garbė kiekvienam to meto muzikantui. Leipcige bachas vedė antrąkart. Jo žmona anna – magdelena tapo ištikimu gyvenimo draugu, sugebėjusiu paremti sunkiomis valandomis. Didžiąją dalį šiame mieste parašytų kūrinių kompozitorius skyrė pamaldoms šv. Tomo bažnyčioje. Gyvenimo pabaigoje bachas apako ir 1750 metais mirė.
Visą gyvenimą j. S. Bachas buvo garsus atlikėjas, su kuriuo nedrįsdavo galynėtis net didžiausi to meto virtuozai. Tačiau jo muzikos genialumą tais laikais mažai kas suprato. Kompozitoriui mirus, kūriniais niekas nesirūpino, todėl daug jų dingo.
