Lietuvos kraštovaizdžiai

Lietuvos kraštovaizdžiai. Remiantis vadovėlio medžiaga. Uždavinys. Kraštovaizdis – tai gamtinių komponentų derinys. Kraštovaizdžio komponentai. Augalijos pobūdis priklauso nuo dirvožemio. Kas formuoja kraštovaizdį? Kraštovaizdį formuoja ir žmonės. Kultūrinių kraštovaizdžių skirtumai priklauso nuo ūkinės veiklos pobūdžio. Kultūrinių kraštovaizdžių įvairovė. Kraštovaizdis nėra pastovus. Kraštovaizdžio kaita. Kraštotvarka – tai planingi kultūrinio kraštovaizdžio formavimo darbai. Kas yra kraštotvarka? Kraštovaizdį sudarko didelės. Pažeistų žemių atnaujinimas. Apibūdink pro kasės langus matomą kraštovaizdį. Įtvirtinimo klausimai. Kražtovaizdis – tai. Svarbiausi kraštovaizdį formuojantys veiksniai. Įsivertinimas.

Kraštovaizdis – tai gamtinių komponentų derinys. Svarbiausi kraštovaizdžio komponentai: 1. Augalija 2. Klimatas 3. Paviršius ir uolienos 4. Vandenys 5. Žmonių veikla Pakitus nors vienam komponentui, keičiasi visas kraštovaizdis. Žemės paviršius ( reljefas, dirvožemis, paviršinės uolienos ) , augalija ir vandenys skiriami prie gamtinių kraštovaizdžio komponentų. Žmonių sukurti dariniai vadinami antropogeniniais kraštovaizdžio komponentais. Tai automobilių keliai, ryšių linijos, gyvenvietės, dirbamieji laukai ir ganyklos, pramonės įmonės, karjerai, turizmo ir rekreacijos objektai.

Augalijos pobūdis priklauso nuo dirvožemio, kuris susidaro yrant augalų sukauptai organinei medžiagai, o daugelis jo savybių – nuo dirvodarinės uolienos. Reljefas lemia vandens telkinių išsidėstymą, upių tėkmės greitį. Šlaitų statumas – erozijos procesus. Augalų šaknys sutvirtina dirvos paviršinį sluoksnį, drauge mažina eroziją. Paviršinis vanduo irgi labai svarbus augalams. Taigi gamtiniai komponentai glaudžiai susiję. Kraštovaizdį veikia ir kai kurie išoriniai veiksniai. Vienas svarbiausių jų klimatas. Nuo jo priklauso augalija, metų laikų kaita, dūlėjimo ir erozjos procesų sparta, upių vandeningumas ir kt.

Kraštovaizdį formuoja ir žmonės. Jie gali paveikti bet kurį iš komponentų: iškirsti mišką, suarti pievą, nukasti kalną ar patvenkti upę. Nuo šios komponentų sąveikos priklauso, koks kraštovaizdis susiformuoja. Dauguma Lietuvos kraštovaizdžių žmonių veiklos smarkiai paveikti. Juos vadiname kultūriniais kraštovaizdžiais. Tačiau yra ir natūralių, gamtinių kraštovaizdžių, kurių dar nepaveikė žmonės. Tokiais gali būti pelkės.

Kultūrinių kraštovaizdžių skirtumai priklauso nuo ūkinės veiklos pobūdžio.