Meilės galios vaizdavimas rašytojų akimis

Meilės galia literatūroje. Vincas Krėvė - Mickevičius bei Juozas Tumas - Vaižgantas. ,,Skirgaila”. ,,Dėdės ir dėdienės”.

Dar vienas kūrinys, kuriame meilė keičia žmogų yra Juozo Tumo Vaižganto apysaka ,,Dėdės ir dėdienės”. Vaižgantas taip pat yra neoromantikas, gyvenęs XIX a. pab. XX a. pradž. Apysaka ,,Dėdės ir dėdienės’’, Vaižgantas norėjo parodyti kaimo žmogaus širdies švelnumą, gerumą bei nelaimingą jo dalią. Apysakos veikėjas Mykoliukas, kaip mėgdavo sakyti pats Vaižgantas, yra tikras ,,deimančiukas’’. Gero, ramaus būdo, švelnus, nuolankus ir darbštus. Kadangi Mykoliukas nevedęs, neturi savo turto, gyvena pas savo brolį su jo šeima ir dirba ukio darbus už išlaikyma. Mykoliukas yra dėdė tarpinis asmuo tarp šeimos nario ir samdinio. Nors ir jis suaugęs vyras ir dirbdavo daugiausiai, buvo visų varinėjamas, Mykoliuko niekas nelaikė rimtu darbuotoju. Todėl ji ir vadindavo Mykoliuku, o ne Mykolu. Jis niekada dėl nieko nesiskųsdavo ir nieko nereikalaudavo. Buvo kiek atsiskyręs ir gyveno savąjame pasaulyje, o geriausias jo draugas buvo paties pasidirbtas smuikelis. Muzika jam padėdavo užmiršti sunkumus ir skriaudas. Grodavo ir kitiems žmonėms, pats nepastebėdavo, kaip smuikas pradėdavo groti garsiau, atėjus pasiklausyti Severiutei. Severja paprasta kaimo mergina, darbšti, tvarkinga, meniškos sielos. Ji ir Mykoliukas pradėjo domėtis vienas kitu ir įsimylėjo. Jų sielų giminystė reiškėsi iš lėto jiems gera kartu tylėti. Severjai Mykoliukas buvo pats brangiausias, Mykoliukui Severja taip pat.

Taigi, literatūroje meilė parodoma, kaip jausmas turintis didelę galią ir galintis keisti žmones. Vienus į gerąją pusę, kitus į blogąją. Ir kiekvienas rašytojas tai supranta ir pavaizduoja skirtingai.