Mutacinis kintamumas: Genų mutacija

Mutacinis kintamumas. Paveldimų nakvišos pakitimų tyrimus apibendrino savo veikale „Mutacijų teorija“. Mutacijų priežastys. Mutacijos atsirandančios. Ultravioletinė spinduliuote (UV) yra mutagenas. Mutacijų tipai Genų mutacijos. Genų mutacijos sukuria. Tai reiškia, kad mutacijos atsiradimas ryšio su jos adaptyvia verte neturi. Mutacijų tipai Chromosomų ir genomo mutacijos. Chromosomų mutacijos Kai kurios chromosomų mutacijos tėra paveldimo chromosomų skaičiaus pasikeitimas. Monosomija ir trisomija. Monosomija vadinamas atvejis, kai individas turi vieną chromosomą vietoj poros (2n -1Poliploidija. Kai kurie eukariotų mutantai turi daugiau nei du chromosomų rinkinius. Rekombinacija. Lytiškai besidauginančių organizmų variacijų svarbus šaltinis yra alelių ir chromosomų rekombinacija. Taip pat pagalvokite, kad daug struktūrą.

Olandų botanikas H. Paveldimi pakitimai atsiranda šuoliškai. Tėvų genotipams tokie pakitimai buvo nebūdingi. Mutacijos yra nenuoseklūs pakitimai (nepertraukiamos kintamumo eilės, būdingos variaciniam kintamumui, nesusidaro). Mutacijos gali būti naudingos arba žalingos. De Frysas aptiko įvairias nakvišos formas: augalai gigantai, žemaūgiai augalai, augalai tamsiai žaliais arba šviesiai žaliais lapais. Naujos formos yra pastovios. Organizme (mutante) mutacijos gali vykti pakartotinai ir grąžinti jį į pradinį fenotipą. De Frysas teigė, kad kiekvienos rūšies gyvenime tam tikrais periodais mutacinis kintamumas padidėja. Iš tiesų genetikas M. Golubovskis pastebėjo, kad natūraliose drozofilos populiacijose tam tikrais laiko tarpais kyla mutacijų bangos. Naujos mutacijos yra genetinio kintamumo pagrindas ir teikia medžiagos biologinei evoliucijai. Gali kilti klausimas, ar jų pakanka genetiniam kintamumui užtikrinti. Atskirų genų mutacijos yra labai retos, tačiau kiekvienas organizmas turi daug genų, o kiekvienai rūšiai atstovauja daugybė individų. Organizmo arba rūšies lygyje mutacijos yra įprastas reiškinys.

Mutacijos, atsirandančios dėl klaidų, įvykstančių DNR replikacijos metu, yra labai retos. DNR polimerazė, fermentas, vykdantis replikaciją, koreguoja naują grandinę pagal senos pavyzdį ir suranda jos sekoje netinkamus nukleotidus, kurių kiekvieną pakeičia tinkamu. Tuo būdu praslysta vos viena klaida milijonui replikuojamų bazių porų. Mutagenai — tai aplinkoje esančios medžiagos, kurios sukelia atsitiktinius DNR bazių pokyčius. Mutagenai yra radiacija (pvz., radioaktyvūs elementai ir rentgeno spinduliai) ir organinės medžiagos (pvz., kai kurie pesticidai, cigarečių dūmai). Jei šie mutagenai sukelia pakitimus gametose, individo palikuonys gali būti pažeisti. Tuo tarpu, jei mutacija atsiranda somatinėse (kūno) ląstelėse, gali išsivystyti vėžys. Ląstelės gyvybinį ciklą kontroliuoja įvairūs genai, dėl jų mutacijų gali suintensyvėti ląstelių dalijimasis ir naviko formavimasis.

Ultravioletinė spinduliuote (UV) yra mutagenas, kuris veikia mus visus. Ji lengvai prasiskverbia pro odą ir suardo DNR jungtis poodiniuose audiniuose. Ten, kur šalia viena kitos yra timino molekulės, veikiant ultravioletinei spinduliuotei jos gali susijungti ir susiformuoti timino dimerai. Paprastai iš pažeistos DNR šiuos dimerus pašalina specialūs fermentai, vadinami reparacijos fermentais.