P. Kalpoko peizažo „Ruduo“ analizė

P. Kalpoko peizažo „Ruduo“ analizė.

Dailininko paveikslas labai tikroviškas. Ruduo čia labai ramus, be vėjų, lietaus ir audros. Bet peizažas dvelkia rudeniška vėsa. Jame galime pajusti prasidedantį gamtos sustingimą.

Kai liūdna gamta, liūdnas ir žmogus, nors jo paveiksle nematyti. Bet užtat kokia įspūdinga rudeniškų tolių erdvė, kokia aukšta ir atvira horizonto linija.

Paveikslo kompozicija paprasta. Pirmame plane matome išsišakojusį upelį ir nedidelį žemės lopinėlį. Kiek toliau plyti žemės rėžiai, upelio vingiai.

Paveikslo centre vėsa dvelkiančios balos ir vienišas medis. Jis toks išdidus tarsi pasirengęs atremti žiemos negandas ir kartu be galo liūdnas, žiūrėdamas į tolį, upelį skubantį pabėgti nuo artėjančios žiemos šalčių. Tačiau medis negali pabėgti ir liks čia laukti pavasario. Tolumoje matyti rusva spalva paauksuotos kalvos, kažko lyg išsigandę stūkso susigūžę medžiai.

Paveiksle nėra ryškių spalvų, ramybės ir liūdesio nuotaiką P.