Pagrindiniai stuburinių gyvūnų požymiai

Stuburiniai gyvūnai. Stuburiniai - didžiausias chordinių gyvūnų  potipis. Žuvys Varliagyviai Ropliai Paukščiai Žinduoliai.  – šaltakraujai gėlame ir jūros vandenyje gyvenantys stuburiniai gyvūnai. Žuvys. Kūno forma verpstiška, odoje turi gleivių liaukas. Pasaulyje apie 7000 varliagyvių rūšių. Varliagyviai. Skiauterėtasis tritonas.  – šeimos uodeguotasis varliagyvis.   Raudonpilvė kūmutė . – šeimos varliagyvis. Aptinkama kūdrose, tvenkiniuose. Nendrinė rupūžė. – beuodegių varliagyvių šeimos varliagyvis. Ropliai. Kūno danga. Roplių oda sausa beveik. Paukščiai. Tai dvikojai, šiltakraujai, kiaušinius dedantys stuburiniai. Oda ir jos dariniai. Žinduolių kūną dengia odos epidermio darinys – plaukai. Išvada. Jeigu mūsų planetoje nebūtų kitų gyvūnų. Naudoti šaltiniai.

Stuburiniai - didžiausias chordinių gyvūnų  potipis.Pagrindiniai stuburinių gyvūnų požymiai: aplink chordą formuojasi stuburo slanksteliai, centrinę nervų sistemą sudaro nugaros bei galvos smegenys, kvėpavimo ir virškinimo sistemos atskirtos.

 – šaltakraujai gėlame ir jūros vandenyje gyvenantys stuburiniai gyvūnai, turintys žiaunas, neporinius (nugaros, pauodegio ir uodegos) ir porinius (krūtinės ir pilvo) pelekus. Žemės gėluose ir sūriuose vandenyse mokslui žinoma nuo 28 100 iki 32 500 žuvų rūšių (priklausomai nuo šaltinių) – tai skaitlingiausia stuburinių grupė.

Kūno forma verpstiška, odoje turi gleivių liaukas. Galvos smegenis sudaro penki skyriai. Žuvys turi porines šnerves, vidinę ausį ir šoninę liniją. Kraujo apytakos ratas vienas, širdis iš dviejų kamerų. Kraujotakos sistema uždara, širdyje būna tik veninis kraujas. Šalinimo sistemą sudaro inkstai, išsidėstę išilgai stuburo, kūno ertmėje. Žuvys skirtalytės, turi porinius lytinius organus. Dydis labai skirtingas – nuo kelių centimetrų iki 15 m.

Pasaulyje apie 7000 varliagyvių rūšių, iš kurių beveik 90% yra varlės. Lietuvoje aptinkama 13 varliagyvių rūšių, iš kurių 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: skiauterėtasis tritonas  europinė medvarlė  raudonpilvė kūmutė  žalioji rupūžė  nendrinė rupūžė.

 – šeimos uodeguotasis varliagyvis. Pats didžiausias iš Europoje gyvenančių tritonų. Pagrindinės nykimo priežastys – buveinių pokyčiai, vandens telkinių rūgštėjimas arba užteršimas, ypač cheminiais preparatais, esančiais insekticiduose ir herbiciduose, taip pat natūralių pievų sunykimas, kūdrų užaugimas, žuvų užveisimas tritonų gyvenamuose telkiniuose.

– medvarlinių šeimos varliagyvis. Gyvena netoli vandens krūmuose ir medžiuose tarp lapų. Aktyvi prieblandoje. Lietuvoje labai reta rūšis. Gyvena Nemuno baseino upelių slėniuose. Aptinkamos pamiškėse, krūmuotose pievose, sodybose. Neršia nedidelėse kūdrose.