Plieno, ferito ir permalojaus įmagnetėjimo charakteristikų tyrimas

Plieno, ferito ir permalojaus įmagnetėjimo charakteristikų tyrimas. Darbas. Medžiagų įmagnetėjimo charakteristikų tyrimas Darbo tikslas. Skaičiavimai. Grafikai. Išvados.

Darbo tikslas – gauti plieno, ferito ir permalojaus pagrindines įmagnetėjimo kreives bei histerezės kilpas ir jų pagalba apskaičiuoti magnetinių medžiagų parametrus.

Darbo eiga:

1. Paruošiame darbui ir įjungiame medžiagų tyrimo stendą ERM1.

4. Išmatuojame pavyzdžio liekamąją indukciją B po išmagnetinimo. Ji neturi viršyti 2 ± 1 mT.

6. Švelniai sukdami srovės reguliavimo rankenėlę pagal laikrodžio rodyklę išmatuojame charakteristiką B=ƒ(I). Srovės dydį kontroliuojame stende esančiu prietaisu. Srovę keičiame nuo 0 iki 500 mA.

7. Švelniai sukdami srovės reguliavimo rankenėlę prieš laikrodžio rodyklę išmatuojame charakteristiką B=f(I), keisdami srovę nuo 500 iki 0 mA.

9. Pakeičiame srovės kryptį į „+“ ir pakartojame 6 punktą.

11. Ištyrėme ferito ir permalojaus pavyzdžių charakteristikas, atlikdami su jais 2 - 9 punktus. Duomenis surašome į 10.2 ir 10.3 lenteles.

12. Suskaičiuojame magnetinio lauko stiprumo 4 reikšmes visiems tiriamiems pavyzdžiams (kiekvienai srovės stiprumo I reikšmei) .

14. Suskaičiuojame pavyzdžių magnetinę skvarbą (čia (0 ( 4(·10-7 H/m) esant lauko stiprumui atitinkančiam 300mA srovės stiprį.

čia n – pavyzdžio ritės vijų skaičius; l – vidutinis magnetinės linijos ilgis (l=2πR, čia R – pavyzdžio žiedo vidutinis spindulys). Pavyzdžių duomenys: