Potemė apie meilę

Meilės tema lietuvių literatūroje. (Juozas Tumas – Vaižgantas apysaka „Dėdės ir dėdienės“, J.Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“).

Meilę galima apibūdinti kaip patį tyriausią ir gražiausią jausmą pasaulyje, tačiau ne visada ji atneša vien tik laimę. Kartais tenka aukotis, galbūt atsisakyti savo svajonių ir tikslų dėl kito, bet galiausiai meilė atneša labai daug palaimos ir verčia žiūrėti į pasaulį laimės pilnomis akimis. Meilės tema yra nagrinėjama 20a. Rašytojo Juozo Tumo – Vaižganto apysakoje “Dėdės ir dėdienės“ ir rašytojo Jono Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“. Tad kaip šie autoriai savo kūriniuose aprašo meilės jausmą?

Meilė – laimės šaltinis. 20a. Rašytojo Juozo Tumo – Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ vienas iš pagrindinių veikėjų, Mykoliukas, laimę rasdavo būdamas su Severja – Aužbikų kaimo mergina, kuri buvo tokia pat jausminga, šiek tiek meniškos sielos kaip ir Mykoliukas. Tai juos traukė, artino. Jie mylėjo vienas kitą dvasiškai ir būdami vienas su kitu jautė gyvenimo pilnatvę.