Riterių gyvenimas
Viduramžių valdovai rėmėsi savo vasalų raitąja kariuomene. Jos kariai vadinti riteriais. Karas buvo pagrindinis riterių užsiėmimas, pragyvenimo šaltinis. Riteriai privalėdavo: joti žirgu, plaukti, šaudyti iš lanko, kumščiuotis, medžioti su sakalais, žaisti šachmatais ir kurti eiles. Berniuką tėvas atiduodavo savo senjorui tarnauti pažu. Po kelerių metų berniukas būdavo įšventinamas į riterius.
Kiekvienas riteris savo ginkluote apsirūpindavo iš savų lėšų. Vėlyvais viduramžiais apsirengti šarvus karys galėdavo tik su ginklanešio pagalba. XV a. žirgai taip pat būdavo padengiami šarvais. Karių ginkluotė galėjo sverti iki 25 kg, todėl reikėdavo treniruotis, kad galėtų kovoti mūšyje. Kilmingi kariai profesionalai sudarė pagrindinę smogiamąją jėgą. Juos galima būtų lyginti su tanku šiais laikais.
