Šimtmečio žemės drebėjimai

Įvadas. Žemės drebėjimas – kas tai. Tikslas. Uždaviniai. Žemės drebėjimai. Žemės drebėjimo priežastys. Ugnies žiedas. Žemės drebėjimo padariniai. Žemės drebėjimai ir priemonės nuo jų apsisaugoti. Seismografas. Prevencija. Žemės drebėjimai įvykę per pastarąjį šimtmetį. Žemės drebėjimai Lietuvoje. Išvados. Apklausa. Anotacija. Literatūros ir interneto šaltiniai.

Žemės drebėjimas –trumpalaikis Žemės plutos bei paviršiaus siūbavimas ir požeminiai smūgiai dėl staigaus Žemės gelmių uolienų masių judėjimo atsipalaiduojant potencinei energijai vadinamajame žemės drebėjimo židinyje. Žemės drebėjimo stiprumas apibūdinamas pagal Richterio arba Merkalio skalę. Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės drebėjimus sukelia ir ugnikalnių išsiveržimai ar žmogaus veiklos padariniai (pvz., aktyvios kalnakasybos rajonuose). Žemės drebėjimų stiprumui nusakyti plačiai naudojami du parametrai – magnitudė ir intensyvumas.

Tikslas - parodyti didžiausias žemės drebėjimų pasekmes, kurios buvo padarytos per pastarąjį šimtmetį.

Kad pastato pamatai būtų tvirtesni, giliai į žemę suleidžiami gelžbetoniniai poliai. Priklausomai nuo pastato aukščio, polių ilgis gali būti nuo 50 iki 100 m, o skersmuo – 1,5–2 metrai. Visą pastato pamatą sudaro apie 300–400 polių. Pavyzdžiui, statant dangoraižį „Taipei 101“ Taibėjuje (Taivanas), pamatai buvo sukonstruoti iš 380 polių, kurių ilgis 80 m, o skresmuo – 1,5m.

Pastatą ir pamatus jungia guminiai amortizatoriai. Žemės drebėjimo metu, judant paviršiui, ta pačia kryptimi šiek tiek juda ir pats pastatas. Guminiai amortizatoriai neleidžia jam linguoti ir prarasti pusiausvyros.

Norint sutvirtinti pastatą, naudojamos monolitinės konstrukcijos, dažniausiai plieniniai statramsčiai ir sujungimai tarp aukštų.

Daugelyje šiuolaikinių aukštų pastatų viršutiniuose aukštuose įrengiami kompiuteriu valdomi svarmenys. Jie sumažina vertikalų pastato vibravimą per žemės drebėjimus. Pavyzdžiui, Taibėjaus dangoraižyje „Taipei 101“ įrengtas 5,5 m skersmens svarmuo sveria 660 tonų.

Aplink aukštus pastatus įkuriamos atviros erdvės, kuriose galėtų susirinkti evakuojami žmonės. Aplink daugiaaukščius pastatus keliai išdėstyti patogiai privažiuoti gaisrinėms, greitosios pagalbos transportui, kad, esant reikalui, būtų galima greitai evakuoti žmones.

Gegužės 31d. prie Pietų Amerikos krantų įvykęs žemės drebėjimas kuris truko 45 sekundes nusinešė 66.000 gyvybių Peru. Žemės drebėjimas paveikė apie 83 000 km² plotą, griuvėsiais virto du pakrantės miestai. Kiek vėliau nuo Andų kalnų atslinko galinga žemės drebėjimo sukelta nuošliauža, kuri nusiaubė didžiąją dalį Ankašo regiono.

Tai buvo visos sistemos katastrofa, daranti įtaką tokiai plačiai paplitusiai teritorijai, kurią sunaikino regioninė ryšių, prekybos ir transporto infrastruktūra. Ekonominiai nuostoliai viršijo pusę milijardo JAV dolerių. Miestai, kaimai, taip pat namai, pramonės šakos, visuomeniniai pastatai, mokyklos, elektros energijos gamybos ir paskirstymo sistemos, vandens, sanitarijos ir ryšių įrenginiai buvo rimtai pažeisti arba sunaikinti.

2004 m. Indijos vandenyno cunamis – plataus masto stichinė nelaimė, įvykusi 2004 m. gruodžio 26 d. Indijos vandenyno pakrančių regione.