Skaidrės apie renesanso muziką

Renesanso muzika. Renesansas. Renesanso muzika. RENESANSAS (pranc. Renaissance – atgimimas) – Europos meno kryptis. Renesanso stilių muziką suformavo naujosios visuomenės estetinės pažiūros ir estetiniai poreikiai. Bažnytinė muzika – Nyderlandų mokykla. Nyderlandų polifonijos mokykla muzikoje įtvirtino griežtąjį polifoninį stilių. Bažnytinė muzika – Romos ir Venecijos mokyklos. Romos mokykla. Svarbiausias kūrėjas – Džovanis da Palestrina – išgrynino daugiabalsės muzikos skambesį. Pasaulietinė muzika. Renesanso epochoje toliau plito pasaulietinė muzika. Klemenas Žanekenas. Prancūzijoje klestėjo šansona (chanson – dainaRenesanso muzikos instrumentai. Renesanse buvo tobulinami senieji ir pamažu atsirasdavo naujų instrumentų. Instrumentinė muzika. XVI a. Išpopuliarėjo instrumentinė muzika.

Renesanso stilių muziką suformavo naujosios visuomenės estetinės pažiūros ir estetiniai poreikiai. Ištobulėjo daugiabalsis polifoninis dainavimas ir giedojimas. Atsirado aiškesnis ritmo ir metro skaičiavimas. Susiformavo nauji vokaliniai žanrai. Renesanse klestėjo bažnytinė muzika, tačiau buvo kuriama ir daug pasaulietinių kūrinių. Renesanso kompozitoriai kūrė įvairių žanrų muziką. Susiformavo keletas polifoninės muzikos kūrybos centrų, vadinamosios polifonijos mokyklos. Jų centrais tapdavo tų kraštų katedros bazilikos, nes jose ir dirbdavo žymiausi to meto muzikai.

Bažnytinė muzika – Nyderlandų mokykla.

Bažnytinė muzika – Romos ir Venecijos mokyklos.