Tarpukario Lietuvos dailė ir muzika
Tarpukario Lietuvos dailė ir muzika. Barokas. Dailė. Kilnojamieji paminklai. 500-tosios Vytauto Didžiojo mirties metinės. Lietuvos Banko dekoravimas. Paminklai. Klaipėda. Dailės premija. Žymiausi skulptoriai. Žymiausi tapytojai. Parodos Lietuvoje. Parodos užsienyje. Valstybės parama. Čiurlionio kūrinių išsaugojimas. Bažnytinio meno muziejus. Reklama. Muzika. Muzikos mokyklos. Operos teatras. Dainų šventės. Kompozitoriai. Juozas Gruodis. Pasaulinis pripažinimas. Naudota literatūra.
Vienas iš svarbiausių tarpukario kultūros bruožų – meno sklaida. Jau XVII a. Lietuva pasivijo vakarus, o barokas buvo pirmasis meno stilius, kuris nevėlavo ir pasiekė šalį tuo pačiu metu, kaip ir kitas Europos valstybes. Deja, praradus Vilnių, pagrindinis muzikinis gyvenimas vyko laikinojoje sostinėje – Kaune. .
Pagrindinė tarpukario dailės tema - lietuvių valstybingumas, kaimo paveldo tradicijų atgaivinimas, liaudies menas. Siektą Lietuvą pristatyti kaip klestinčią ūkio šalį. Janas Mateika ,,Žalgirio mūšis’’.
Lietuvių menininkai tikėjo, jog Lietuvos įvaizdį deramai gali išreikšti tik kūriniai, kurie pasižymi nacionalinio savitumo bruožais bei modernia forma. Adomas Varnas ,,Mindaugo karūnavimas’’.
Nusistovėjus kasdieniam gyvenimui, valstybinių švenčių dienomis laikinosios sostinės Kauno bei provincijos miestų centrinės gatvės pasipuošdavo ne tik trispalvėmis ar papuošimais, bet taip pat valstybės valdovų ir Lietuvos praeities didvyrių atvaizdais.
Taip pat atsirado ir naujas kilnojamo paminklo žanras - iškilmių progomis taikomi žymių asmenų skulptūriniai atvaizdai. Pavyzdžiui, 1925m. 4-tajame Šaulių sąjungos suvažiavimo salė buvo išpuošta trispalvėmis bei Antano Aleksandravičiaus ,,Kęstučio, Gedimino bei Vytauto biustais''.
Taip pat 1930m. minint 500-tąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, Petras Rimša sukūrė atminimo medalio averso modelį, kurį aplink visą Lietuvą nešė žymus visuomenės bei kultūros veikėjai.
