Turkijos geografinės padėties ypatumai ir turizmas

Turkijos geografinės padėties ypatumai ir turizmas. Turkijos geografinė padėtis Trumpai apie Turkiją. Turkijos geografinė padėtis. Turkija, oficialiai Turkijos Respublika – valstybė pietvakarių Azijoje. Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama Osmanų imperija. Turkijos geografinės padėties ypatumai. Klimatas Turkija yra subtropinio klimato juostoje. Kalnų vidiniuose šlaituose ir plokščiakalniuose – sausosios stepės ir pusdykumės. Turkija – jau daugelį metų populiarus turistų kelionių tikslas. Lankytinos vietos. Sofijos soboras Buvusi Konstantinopolio patriarcho bazilika. Bosforo sąsiauris Sąsiauris Stambule. Suleimanijos mečetė Suleimanijos mečetė – musulmonų sunitų mečetė Turkijoje. Sumelos vienuolynas Pastatytas stačios uolos skardyje yra Altinderės slėnyje netoli Mačkos gyvenvietės. Įdomūs faktai apie turkiją. Procentų visame pasaulyje eksportuojamų lazdynų riešutų yra užauginta Turkijoje. Šaltiniai.

Turkijos geografinė padėtis Trumpai apie Turkiją... Turkijos geografinės padėties ypatumai (klimatas, augalija, gyvūnija, dirvožemiai) Turizmas (lankytinos vietos) Įdomūs faktai apie Turkiją.

Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama Osmanų imperija. Šiandien ji yra respublika, kurioje susipynusios islamo ir Vakarų tradicijos. Gyventojų daugumą sudaro turkai musulmonai, nors šalyje nėra patvirtinta oficialios religijos. Klimato ir gamtovaizdžio įvairovė patraukli turistams. Auginama įvairios žemės ūkio kultūros, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais. Turkijos sostinė yra Ankara.

Klimatas Turkija yra subtropinio klimato juostoje. Liepos mėnesio aukščiausia temperatūra 25–30°C (iki 39°C) šiaurėje, 31–34°C (didžiausia 45°C) vakarinėje ir pietinėje pakrantėse, 29–34°C Anatolijos plokščiakalnyje. Per metus europinėje Turkijos dalyje iškrinta 500–700 mm kritulių. Augalija Auga kietalapių miškai ir krūmynai (pušys, ąžuolai). Aukštesniuose Tauro kalnų šlaituose – kai kur spygliuočių miškai, Rytų Ponto kalnuose – lapus metantys miškai su visžaliu pomiškiu ir spygliuočių miškais.

Kalnų vidiniuose šlaituose ir plokščiakalniuose – sausosios stepės ir pusdykumės. Gyvūnija Veisiasi vilkai, lapės, kiaunės, dryžuotosios hienos, lokiai, stirnos, gazelės, kalniniai ožiai, euraziniai avinai, taurieji elniai, kupranugariai, jūriniai vėžliai. Gausu paukščių. Dirvožemiai Pakrantėse vyrauja rudžemiai, raudonžemiai, kalkžemiai.