Vanduo ir mineralinės medžiagos

Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita organizme neatsiejama. Vanduo tirpina mineralines medžiagas. Vanduo vertingas ne tik kaip gyvybės šaltinis. Su geriamu vandeniu žmogus gauna nemažai medžiagų mineralinių: kalcio, natrio, kalio, geležies ir kt. Visi gyvybiniai procesai gali vykti tik esant pakankamam kiekiui vandens. Tikslas: išsiaiškinti kuo vanduo ir minerali• nuo vandens priklauso ląstelės fizikinės savybės - jos dydis, tamprumas. Vanduo aktyviai dalyvauja susidarant organinėms medžiagoms, pvz. Baltymams.

• vanduo yra svarbus kaip tirpiklis: daugelis medžiagų patenka į ląsteles iš aplinkos, ištirpusios vandenyje. Taip pat ištirpusios vandenyje panaudotos medžiagos pašalinamos iš ląstelių.

• vanduo dalyvauja daugelyje cheminių reakcijų (baltymų, riebalų, angliavandenių skaidymas). • vanduo blogas šilumos laidininkas, todėl padeda pal• vanduo ir jo skilimo produktai (vandenilio ir hidroksilo jonai) svarbūs baltymų, nukleorūgščių, lipidų,{ ląstelių membranų ir subląstelinių organelių struktūrai bei funkcijai.

• vanduo - mineralinių ir kitų medžiagų tirpiklis, kartu su geriamu vandeniu organizmas gauna mineralinių medžiagų ir mikroelementų.

Biologinį vandens vaidmenį lemia jo molekulinės struktūros ypatybės, molekulių poliškumas. Nuo vandens molekulių struktūros ypatybių priklauso ir jo, kaip tirpiklio, savybės. Medžiagos, kurios gerai tirpsta vandenyje, vadinamos hidrofilinėmis (šarmai, baltymai, angliavandeniai). Medžiagos, kurios blogai tirpsta vandenyje vadinamos hidrofobinėmis (riebalai, celiuliozė). Ploną hidrofobinį medžiagų sluoksnį turi ląstelių membranos. Jos apsaugo ląsteles nuo per didelio vandens veržimosi iš aplinkos ir iš jų į aplinką, bei iš vienos ląstelės dalies į kitą.

Pagrindinė vandens reikšmė - vidinės organizmo terpės homeostazės palaikymas, garantuojantis normalų ląstelių funkcionavimą. Medžiagos i ląstelę patenka ištirpusios vandenyje. Cheminės reakcijos ląstelėje gali vykti tik tarp ištirpusių medžiagų. Šių reakcijų atliekos šalinamos į aplinką taip pat tirpalų pavidalu. Vandens kiekis organizme būna beveik pastovus, nes jis yra reguliuojamas. Vandens iš organizmo pašalinama tiek, kiek jo gaunama. Vanduo iš organizmo šalinamas pro inkstus su šlapimu, pro odą su prakaitu, pro plaučius vandens garų pavidalu ir su išmatomis. Su vandeniu kartu pasišalina ir mineralinės medžiagos bei medžiagų apykaitos produktai. Organizmo skysčių pastovumo reguliacijoje svarbiausias vaidmuo tenka inkstams ir pagumburiui.