Viduramžių kultūra, pasaulėjauta, menas
Viduramžių kultūra, pasaulėjauta, menas (įvadinė pamokaPamokos tikslai ir uždaviniai. Viduramžių chronologinės ribos. Kad geriau suprastume viduramžių meną, reikia suprasti viduramžių žmonių mąstymą ir pasaulėžiūrą. Viduramžiams būdinga. Viduramžių žmogus. Naujos sąvokos! ! ! Skaičių simbolika. Pamąstykite. Viduramžių menas. Koks jis? Muzika. Paklausykite Grigališkųjų choralų muzikos. Keletas minčių apie tai, ką girdėjote. Kaip keičiasi muzika viduramžiais? Dailė ir architektūra. Stilių palyginimas. Kas buvo riteriai? Riteris. Kaip tapti riteriu? Riterio idealas. Riterių turnyrai. Dvikova. Riteriai šiandien. Apibendrinimas. Namų darbas.
Didinti moksleivių kultūrinį išprusimą. Pasirengti skaityti ir suprasti viduramžių literatūros kūrinius.
Aptarti viduramžių chronologines ribas. Aptarti viduramžių žmogaus pasaulėjautą, mąstymą. Susipažinti su viduramžių menu, kultūra, juos vertinti. Išsiaiškinti ir vartoti naujas sąvokas.
Viduramžiai prasideda žlugus Romos imperijai 476 m. ir baigiasi XV a., kai žlunga Bizantijos imperija. Viduramžiai skirstomi į ankstyvuosius (V-X amžiai), brandžiuosius (XI-XIII amžiai), vėlyvuosius (XIV-XV amžiai).
Kad geriau suprastume viduramžių meną, reikia suprasti viduramžių žmonių mąstymą ir pasaulėžiūrą.
Krikščionybė- svarbiausias veiksnys, nulėmęs šios epochos savitumą. Lemiamas bažnyčios ir vienuolynų vaidmuo. Pagrindinis krikščioniškosios pasaulėžiūros šaltinis- Šventasis Raštas. XI amžiuje prasideda kryžiaus karai prieš Kristaus priešus Rytuose. Nuo XII a. skelbiami kryžiaus žygiai į pagonių žemes prie Baltijos. Visuomenė yra hierarchinė, žmones sieja valdymo ir pavaldumo ryšiai (priklausymas riterių ordinams, vienuolių brolijoms, pirklių gildijoms, amatininkų cechams ir t. t.) Miestuose kuriasi pirmieji universitetai (lietuviai studijuoja Prahos, Krokuvos universitetuose).
Visą pasaulį suvokia kaip Dievo sutvertą, ieško simbolinės jo prasmės. Nori suprasti pasaulį, bet ne tobulinti jį, ieško prasmės, nes Dievas viską numatęs, viskas turi savo vietą. Mato gyvenimo prieštaringumus, blogio egzistavimą, viską vertina išganymo požiūriu. Siekia dvasinio tobulumo, išaukštindamas asketizmą ir kentėjimą. Tiki likimu. Nesistengia būti originalus, naują mintį smerkia kaip ereziją, pasitiki scholastiniu mokymu. Ypatingą reikšmę teikia skaičiams.
