Viduramžių Paryžius

Paryžius. Apie Paryžių. Paryžius– Prancūzijos sostinė. Viduramžių Paryžius. Po Romos imperijos žlugimo, visų pirma mieste atsirado religinė architektūra. Miesto rūmai. Viduramžių Paryžiaus gyventojai buvo griežtai suskirstyti į socialines klases. Miesto valdymas. Nuo 996 iki.

Viduramžių Paryžiaus gyventojai buvo griežtai suskirstyti į socialines klases, kurių nariai dėvėjo išskirtinius drabužius, laikėsi griežtų elgesio taisyklių ir turėjo labai aiškų vaidmenį visuomenėje. Socialinės struktūros viršuje buvo paveldima bajorija. Šiek tiek žemiau bajorų buvo dvasininkai, kurie sudarė apie dešimt procentų miesto gyventojų, įtraukiant studentus. Jie išlaikė savo atskirą ir griežtą hierarchiją. Didžioji paryžiečių dauguma, apie 70 proc., Nemokėjo jokių mokesčių ir gyvavo labai nesaugiai. Vargšų laimei, viduramžių teologija reikalavo, kad turtingieji duotų pinigų vargšams, ir perspėjo, kad jiems bus sunku patekti į dangų, jei jie nebus labdaringi. Kilmingos šeimos ir turtingi finansavo ligonines, vaikų namus ir kitas labdaros įstaigas mieste. Ankstyvaisiais viduramžiais elgetos paprastai buvo gerbiamos ir turėjo pripažintą socialinį vaidmenį.

Nuo 996 iki 1031 metų Robertas Pamaldusis miesto administratoriumi paskyrė pirmąjį Prévôtą arba Paryžiaus karališkąjį provostą.