Viljamo Goldingo knygos refleksija „Musių valdovas“

Viljamo goldingo knygos refleksija „ musių valdovas “. Bendravimas ir sąveikos modeliai. Normos ir įsitikinimai – vertybės. Atmosfera ir nuotaikos.

Mokymosi tikslais perskaičiau Viljamo Goldingo knygą „Musių valdovas“ (1969). Knygoje rašoma apie grupelę berniukų, kurių amžius nuo šešerių iki dvylikos metų. Berniukai atsidūrė negyvenamoje saloje „mus užpuolė, kai leidomės žemyn, žvilgterėjau pro vieną langelį, pamačiau lėktuvo šoną, iš ten veržėsi liepsna“. (V.Goldingas, 1969, 7p.) Pagrindiniai knygos veikėjai Ralfas ir Džekas, tačiau ne ką mažiau svarbus ir berniukas pravarde - Kriuksis. Veiksmo vieta – negyvenama sala, vadavietė – didžiulė rausvo granito plokštuma, kurios paviršių dengė plonas žemės sluoksnis, apaugęs šiurkščia žole ir jaunutėmis palmėmis. Čia berniukai atsidūrė ne savo noru, taip susiklostė, nes sudužo jų lėktuvas.

Tikslai. A. Kepalaitės (2008) teigimu, tikslas apibrėžiamas kaip pageidaujamos veiklos, elgesio rezultatas, o uždaviniai yra tarpiniai tikslo siekimo etapai, arba tarpiniai tikslai. Grupės atžvilgiu tikslas padeda daugumai grupės narių pasiekti pageidaujamą rezultatą, todėl dauguma turėtų sutikti su šiuo numatomu rezultatu. Tuomet jie atitinkamai elgiasi ir veikia, priešingu atveju grupė išyra ir nefunkcionuoja, nes nelieka ją motyvuojančio elemento.

1. Visus berniukus sieja vienas bendras tikslas – išsigelbėti. Išrenkamas vadas ir priimamos taisyklės, kurių berniukai turi laikytis, tačiau kaip matyti iš kūrinio, jos sulaužomos.

2. Kiek vėliau atsiranda kiti tikslai. Ralfo tikslas – išlaikyti gėrį ir tvarką, o Džeko išgyventi laužant taisykles, sukuriant žaidimą ir medžiojant. Ralfo tikslus priskirčiau prie bendradarbiaujančių tikslų, kurie „užtikrina teigiamą grupės narių tarpusavio priklausomybę, ji pasireiškia tuo, kad grupės nariai padeda, palaiko, priima vienas kitą, keičiasi informacija, veikia vieni kitus. Šie tikslai motyvuoja grupės narius iš vidaus, emociškai įtraukia siekti tikslo. Jie suvokia, kad tikslus gali pasiekti tik tada, kai kiti nariai, su kuriais bendradarbiaudama, irgi laimi, kai pasiekiamas tikslas“. (A. Kepalaitė, 2008, 54 p.) Džeko tikslus priskirčiau prie rungtyniaujančių, kurie „sukuria neigiamą grupės narių tarpusavio priklausomybę: jie siekia savų tikslų kitų narių sąskaita, slepia informaciją, nepalaiko, nepriima vieni kitų: nesitiki sėkmės, motyvacija išorinė, nariai menkai emociškai įsitraukia ir siekia tikslo. Suvokiama, kad kiti nariai, su kuriais rungtyniaujama, negali siekti to paties tikslo, nes laimėtojas yra tik vienas“. (A. Kepalaitė, 2008, 55 p.) Taigi matome, kad grupės narių tikslai skirtingi, nes skirtingi jų poreikiai.