Žmonių gyvenimas viduramžiais

Žmonių gyvenimas viduramžiais. Viduramžiai. XIV - XV a. Laikotarpis vadinamas viduramžiais. Valstiečių apranga. Apranga viduramžiais demonstravo žmonių luominę padėti bei turtą. Kilmingųjų apranga. Kilmingųjų rūbai buvo spalvingesni nei valstiečių. Moterų apranga. Vyrų apranga. Būstai. Būstai viduramžiais buvo labai primityvūs. Valstiečių ir klimingųjų būstai. Miestai. Viduramžių miestai buvo. Pinigai. Viduramžiais žmonės kaip pinigus naudojo gintarą. Higiena. Viduramžiai visur buvo. Maistas. Maistas, kaip ir drabužiai, buvo socialinio statuso ženklas. Santuoka ir šeima. Viduramžiais būsimųjų sutuoktinių dėl kraičio bei santuokos sąlygų susitardavo vaikams dar esant mažiems. Vestuvės. Ar žinojote, kad. Moterys nusiskusdavo dalį. Šaltiniai. Apibendrinimas. Viduramžiai buvo neramūs.

XIV - XV a. laikotarpis vadinamas viduramžiais. Žmonių gyvenimas viduramžiais labai skyrėsi nuo šiandienos. Žmonės gyveno menkose, medinėse, akmeninėse ar plytinėse trobelėse, turėjo medinius baldus, naudojo varinius indus. Dėl antisanitarinių sąlygų dažnai kildavo epidemijos. Žmonės dirbo amatininkais ar pirkliais, neturėjo tiek maisto, rūbų ar daiktų kaip mes dabar.

Apranga viduramžiais demonstravo žmonių luominę padėti bei turtą. Valstiečiai vilkėjo šiurkščios drobės ar vilnos rūbus, avėjo medines klumpes. Jų drabužiai buvo pasiųti iš rudo, pilko ar juodo audinio. Paprastas lengvas miestiečių apdaras – sermėga.

Kilmingųjų rūbai buvo spalvingesni nei valstiečių. Jie buvo gaminami iš šilko ar kitų brangių medžiagų. Kilmingieji vilkėjo daug drabužių sluoksnių. Moterys nešiojo ilgas iki žemės suknelės, o vyrai ilgas siauras kelnias, dailiai siuvinėtus marškinius, apsiaustus. Gražiausiomis moterimis buvo laikomos merginos plonu kaklu ir ilgu liemeniu.

Būstai viduramžiais buvo labai primityvūs, nedideli. Dažniausiai jie buvo statomi iš medienos, akmenų ar molio. Trobelės būdavo šaltos, drėgnos ir tamsios. Žmonės, kad būtų šilčiau, į namus įsivesdavo ir gyvulius. Šviesa patekdavo pro mažus langelius, kurie atšalus būdavo užkemšami skudurais ar šiaudų gniūžtėmis. Žmonės miegodavo gultuose arba ant pamestų šiaudų tiesiog ant aslos. Maistas buvo ruošiamas patalpos viduryje įrengtoje ugniavietėje, kuri ir šildė. Pro nedidelę angą stoge išeidavo dūmai.