Angliavandeniai (sacharidai) konspektas

Pagal struktūrą angliavandeniai skirstomi į monosacharidus. Angliavandeniai. Angliavandeniai (sacharidai) Pagal struktūrą angliavandeniai skirstomi į. Monosacharidai. Disacharidai. Polisacharidai. Krakmolas. Glikogenas. Celiuliozė. Chitinas.

Daugiau vandenilio atomų. Viena vandens molekulė H2O, susijungusi su vienu anglies atomu, sudaro angliavandenių subvienetą CH2O. Šie subvienetai gali daug kartų pasikartoti (CH2O)n – todėl taip gali susidaryti daug skirtingų molekulių.

Angliavandeniai yra visų organizmų energijos šaltinis. Jų polimerai, esantys augalinių ląstelių sienelės

Heksozės turi šešis anglies atomus (n = 6) ir užrašomos formule C6H12O6

Tai vienas pirmųjų per fotosintezę susidarančių angliavandenių. Iš jo subvienetų gali susidaryti daug kitų angliavandenių.

Fruktozė – labai saldus cukrus. Jai susijungus su gliukoze, susidaro disacharido, vadinamo sacharoze, įprasto cukraus molekulė.

Disacharidai susidaro, kai susijungia du monosacharidai. Vykstant šiai reakcijai susidaro vanduo, todėl ji vadinama kondensacijos reakcija.

Du vienodi monosacharidai, pavyzdžiui, maltozėje, kuri susidaro susijungus dviem gliukozės molekulėms.

Disacharidai gali būti suskaidyti į monosacharidus. Šio tipo reakcija vadinama hidrolize (jai vykstant vandens molekulė prijungiama).

Disacharidai yra nedidelės molekulės. Jie tirpūs vandenyje, yra saldaus skonio.

Tarp monosacharido subvienetų vyksta kondensacijos reakcija. Į ilgas grandines monosacharidai jungiasi glikozidiniais ryšiais. Tokios ilgos molekulės gali būti ir šakotos, ir nešakotos. Polisacharidai netirpsta vandenyje ir nėra saldūs.