Antonimai

Antonimai. Antonimas. Antonimas yra priešingos reikšmės žodis. Bendrosios turinio ypatybės gali būti Amžius ( senas – jaunasKai prireikia nusakyti priešingas reikšmes. Taip pat esti Tikrieji (pvz. Protingas – kvailas (Geriau paklausyti protingo žmogaus barimo nekaip kvailo pagyrimo- Lbv. Antonimai kalboje siejasi jungimo (konjukcijos) būdu. Gana nemažai kalboje. Kai antonimų poros narius sieja jungtukas ar (arbaTam tikrą semantinį antonimų poros santykį – supriešinimą reiškia kylančioji ir krintančioji informacija. Tiek šiuo atvėju. Pagrindinis antoniminių kontekstų bruožas yra jų reguliarumas. Kai buvai jaunas, tai būsi ir senas - flk. Antitezė (gr. Antithesis – „priešprieša") – priešingų. Paradoksas (gr. Paradoxos – „netikėtas")Šaltiniai.

Kai prireikia nusakyti priešingas reikšmes, būtinos šios sąlygos: 1) reguliarusis kontekstas (mažas – senas (Ką išmoksi mažas, neužmirši senas Srd.); vasara – žiema (Vasaros prakaitas žiemą šildo - flk.)) 2) pastovūs leksiniai ryšiai ((Juo linksmesnės būna jaunos dienos, juo liūdnesnis turi būti senatvės metas - Krėvė.); rytas – vakaras (Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula - Jablonskis.).

Taip pat esti: Tikrieji: (pvz.: protingas – kvailas (Geriau paklausyti protingo žmogaus barimo nekaip kvailo pagyrimo- Lbv.); geras – blogas (Geram artojui ir blogas arklas gerai aria, blogam ir geras nekaip -Ds.). Kontekstiniai arba situaciniai: rąstas – krislas „didumo, stambumo simbolis" – „mažumo, smulkumo simbolis" (Savo aky ir rąsto nemato, o kito ir krislą pamatys- Sv.); vilkas – avis „jegos, žiaurumo simbolis" – „silpnumo, nuolankumo simbolis" (Nebenoriu, kaip tu sakei, būti vilku ir ganyti avis - Saja.).

Antonimai kalboje siejasi jungimo (konjukcijos) būdu. Šios priešybės tipas sudaromas dažniausiai su jungtuku ir (bei), pvz.: Dažnai kalbame apie kalbos gyvenimą, apie gyvas ir mirusias kalbas, nors gerai visi žinome, kad kalba nėra gyva būtybė - Sal. Esmi kaip versmė iš kurios visada gera teka ir niekada negal išsekti - Sirvydas. Panašiai siejasi priešybės su pasikartojančiu jungtuku ir, pvz.:  Ir gyventi reikia galėti, ir mirti reikia mokėti - KrvP(Krtn).

Kai antonimų poros narius sieja jungtukas ar (arba), išryškėja šių priešybių skyrimas (disjunkcija), pvz.

Tam tikrą semantinį antonimų poros santykį – supriešinimą reiškia kylančioji ir krintančioji informacija.