Ar dora gyventi su kauke? rašinys

Ar dora gyventi su kauke? Rašinys. Antanas Škėma savo kūrinyje „Balta drobulė“. Balys Sruoga. Knygoje „Dievų miškas“.

Kaukė tai kiekvieno žmogaus didelė kasdienybės dalis, po ja mes slepiamės,prisitaikome prie visuomenės ir atsiskiriame nuo kitų. Žmonės bando pasislėpti nuo pasaulio užsidėdami kaukę. Kaukė tai lyg didelė siena su pasauliu kuri paslepia mūsų jausmus ir tikras intencijas.Individas užsidėjęs kaukę gali būti kitoks, nes tiki, kad kaukė jį apgina nuo pasaulio.Pasamprotaukime, nes, kaip sakė žymus filosofas Sokratas, neanalizuojamo gyvenimo neverta gyventi.Taigi ar yra dora gyventi su kauke ir slėpti tikrąjį save nuo pasaulio?

Kaukė tai žmogaus pasąmonės įrankis, kuris paslepia tikras emocijas ir intencijas. Žmogus slepiantis po kaukę gali šypsotis, nors viduje jaustis liūdnas.Individui bandant užmaskuoti savo tikrąsias emocijas dažniausiai sekasi sunkiai, nes žmogui yra sunku paslėpti tikrąjį save.Apie tai rašė XX a. Vidurio katastrofų laikotarpio rašytojas Romane pagrindinis veikėjas Antanas Garšva dirba labai monotonišką ir nuobodų liftininko darbą viešbutyje Niujorke, kurio jam niekaip nepavyksta suderinti su jo siekiamomis svajonėmis, o jo pagrindinė svajonė – kurti.Dirbdamas jis su kiekviena diena praranda dalelę savęs, nes jis tampa tik numeris 87. Triūsdamas, jis visad turi būti su kaukę, nes viešbučio svečius, jis turi pasitikti laimingas ir su šypsena, tai prisideda prie darbo monotiškumo ir vienodumo.Jis mintyse žmones vadina „Prakeikti kalės vaikai, išmaltos kekšės, impotentiški palaižos, prasmirdę dizenterikai,sifilitikių alfonsai, išmatų rijikai, senučių nekromanai.