Atogražų miškai (3)

Drėgnieji atogrąžų miškai yra paplitę prie pusiaujo, todėl ten visada šilta, vidutinė metų temperatūra – apie 27˚C. Kritulių lietaus ar rūko pavidalu iškrinta 200-250 cm,o kai kur net iki 400 cm ir daugiau. Taip pat čia nėra metų laikų kaitos. Atogrąžų miškai yra produktyviausi planetoje, nes juose aptinkama daugiau nei pusė visų pasaulio augalų ir gyvūnų.

Augalija drėgnuosiuose atogrąžų miškuose yra taip paplitusi, jog sakoma, kad medžių rūšių ten tiek, kad lengviau rasti jų šimtą skirtingų nei šimtą vienodų.

Atogrąžų miškuose stokojama šviesos, todėl medžiai auga keliais ardais (aukštais pagal šviesos poreikį).

Tai prie drėgmės pertekliaus ir šviesos trūkumo prisitaikę medžiai. Kad nesikauptų per daug drėgmės ,jų lapai turi griovelius vandeniui nutekėti ir yra nuolaidūs. Kai kurie padengti vaškiniu sluoksniu, neleidžiančiu, kad į juos įsiskverbtų per daug vandens.

Šio ardo medžiai ir krūmai turi labai didelius lapus ir sugeba juos pasukti į saulę, kad galėtų sugerti daugiau šviesos. Kadangi atogrąžų klimatas pastovus ,nebūna nei labai šalta ,nei sausrų ,medžių kamienų žievė plona, medienoje nėra metinių rievių. Taip pat jų šaknys įsiskverbusios negiliai, mažai išsikerojusios, nes visos reikiamos medžiagos susikaupusios tik dirvos paviršiuje.

Atogrąžų augalų lapai geba prisitaikyti prie šviesos ir drėgmės pertekliaus. Kai augalai gauna šviesos perteklių jie gali pasisukti šonu į saulę.