Audiniai pagrindai Konspektas

Audiniai. Jungiamasis audinys. Daugiausiai yra puriojo jung. Audinio ląst. Tarpląst. MEDŽ. Sudaryta iš. Jungiamojo audinio tipai. Jungiamojo audinio ląst. Specialusis jungiamasis audinys. Gemalinis jungiamasis audinys. Skystasis audinys. Drebutinis audinys. Nervinis audinys. Nervinio audinio ląst. Neuronai skirstomi į. Ląst. Rūšys.

Specialusis ( retikulinis – tinklinis ( formuojasi kraujo ląst.), riebalinis ( negamina tarpląst. medž, su žiedu) rudasis – antinkščiai; baltasis – poodinis

Skaidulinis – susideda iš įvairių ląst. ir tarpląst. medžiagos

Tarpląst. medž. – užpildo tarpus tarp ląst., maitinamoji, mechaninė

Jungiamojo audinio skaidulos: ( SUTEIKIA TVIRTUMO IR ELASTINGUMO AUDINIUI )

Kologeninės skaidulos – iš baltymo kologeno, jų organizme daugiausiai ( sausgyslėse, raiščiuose )

Elastinės skaidulos – iš baltymo elastino ( plaučiuose, odoje )

Tinklinės ląst. – sintetina tinklines skaidulas, jų yra kraujyje ir limfoje

Atkeliavusios: makrofagocitai ( prisitvirtina prie kologeninių skaidulų, dalyvauja palaikant normalią jungiamojo audinio veiklą, fagocituodami žuvusiąsias ląst., jų susidaro daug ir jie ardo bakterijas)

Riebalinis – kaupia riebalus maitinimosi metu ir išskiria riebalų rūgštis pertraukomis tarp matinimosi

Užpildo tarpus tarp gemalinių sluoksnių, įeina į vaisiaus dalies placentos sudėtį. LĄST. GREITAI DIFERENCIJUOJASI

Trumpaamžis, būdingas tik gemalui, mažai diferencijuotas, neturi nervų kraujagyslių, sudaro specialią atramą bambos kraujagyslėms, sudaro galimybę nuolatos teikti gemalui maisto medž. ir deguonį

Kraujo plazma – turi fibrinogeną baltymą, kuris svarbus kraujo krešėjimui. Pažeidus kraujagyslę baltymas fibrinogenas virsta netirpiu fibrinu, krešėjimo metu iš plazmoje ištirpusio fibrinogeno išsiskiria fibrino siūlai, kurie sudaro krešulį

Eritrocitai – specializuotos kvėpavimo dujų apykaitai, hemoglobinas sudaro eritrocitus, kraujo pigmentas BRENDIMO METU PRARANDA BRANDUOLĮ, NESIDAUGINA

Aktino ( plonas filamentas ) ir miozino ( storas filamentas ) siūlai sudaro tamsius ir šviesius ( tik aktinas ) diskus

RAUMENS SANDARA filamentai ( aktinas ir miozinas ) > miofibrilė > raumens skaidula > endomyziumas > perimyziumas ( skaidulų pluoštas ) > raumuo ( epimyziumas ) > raumuo ar raumenų gr. Fascija

Struktūrinis vnt. – kardiomiocitas ( ląst. šakotos ir jungiasi įterptiniais diskais )

Zigota pasidalijusi tampa morule > morule tampa puslyte blastocista > embrioblasto ląst. virsta kubinėmis ląst. ir sudaro hipoblastą > virš jo atsisluoksniavę ląstelės sudaro epiblastą > susiformuoja du gemaliniai lapeliai: ektoderma ir endoderma > 2 sav. Pabaigoje susidaro mezoderma > iš gemalinių lapelių susiformuoja gemalo organų užuomazgos > vyksta audinių ir last. Diferencijacija.