Augalų ir gyvūnų lytinis dauginimasis

Nors sliekas yra hermafroditas, tačiau negali apsivaisinti pats. Radęs parnerį, susiglaudžia su juo pilvine puse ir pasikeičia sperma. Paskui sliekai išsiskiria. Priekinėje kūno dalyje esantis balnelis išskiria gleivių, į kurias patinka kiaušinėliai ir sukaupta sperma. Sliekui šliaužiant į priekį gleivių žiedas nuslysta, jame įvyksta apvaisinimas. Vėliau gleivės sukietėja ir sudaro apvalainą kokoną. Iš jo po tam tikro laiko išsirita maži sliekai.

Iš dulkinių išbyra tūkstančiai smulkių žiedadulkių. Jose yra vyriškųjų lytinių ląstelių. Žiedadulkės turi nukeliauti iki piestelės tiksliau – iki purkos. Tai augalų lytinio dauginimosi pirmasis tarpsnis. Yra du apdulkinimo būdai, savidulka ir kryžmadulka. Tačiau žiedadulkes gali pernešti ir vabzdžiai, daugumos augalų žiedadulkes perneša bitės ir kiti vabzdžiai, kurie minta saldžiu nektaru. Jie skraido nuo žiedo ant žiedo ir renka šį saldų skystį. Vabzdžiai apdulkina vyšnių, obelų, kiaulpienių, vėdrynų ir daugelio kitų augalų žiedus.

Dulkinės ir purkos išsidėsčiusios žiedų viduje, todėl norėdamas pasiekti nektarą vabzdys juos paliečia.

Žiedadulkes gali pernešti ir vėjas, kitų augalų žiedadulkes išnešioja vėjas, tokie augalai nevilioja vabzdžių, todėl neišskiria nektaro, jų žiedai maži, ne tokie išvaizdūs, dulkinės ir purkos styro žiedo išorėje. Šie augalai subrandina labai daug smulkių ir lengvų žiedadulkių, kurias paskleidžia pavėjui.

Dulkinės ir purkos styro žiedo išorėje, kad išbarstytų arba pagautų žiedadulkes.