Aplinkos tarša: Bioindikatoriai
Aplinkos taršos bioindikatoriai. Mokymosi uždaviniai. Jau nuo seno pagal augalus ir gyvūnų elgesį žmonės nuspėdavo orus. Kregždės taip elgiasi todėl, kad prieš lietų žemai skraido vabzdžiai, kuriais jos minta. Kokie organizmai gali parodyti aplinkos taršą? Bioindikatoriai. Kad organizmą vadinti bioindikatoriumi jis turi atitikti tam tikrus kriterijus. Jei vandenyje pamatome. Užteršus vandenį rūgštimis. Lietuvoje durpinguose rūgštaus vandens telkiniuose iš žuvų gali išgyventi tik ešeriai. Kaip įvertinti, ar vanduo yra švarus? Kai kurie organizmai yra pakantūs nedideliam deguonies kiekiui. Kiti organizmai gali gyventi tik švariame vandenyje, deguonies prisotintame vandenyje. Dažnai deguonies stokojama lėtai tekančiuose vandens telkiniuose. Cheminės sudėties vandens pokyčiams labai jautrūs dumbliai. Žaliadumbliai užterštame vandenyje auga puikiai. Jų visada rasime eutrofikacijos pažeistuose vandens telkiniuose. Stebint juodas dėmes ant klevo lapų galima nustatyti, kad oras nėra užterštas sieros okidais. Aplinkos užterštumą parodo. Kerpės jautriausios sieros ir azoto oksidams. Sieninės geltonkerpės atsparios sieros dioksidui, todėl jų gausu užterštose vietose. Jei auga tokių kerpių kaip uosinė ramalina ar sodinė briedragė. Sieros oksidams pačios jautriausios laumagiaurių genties kerpės.
Paaiškinti, kas yra bioindikatorius. Pateikti po 2–4 vandens, oro ir dirvožemio bioindikatorių pavyzdžius.
Jau nuo seno pagal augalus ir gyvūnų elgesį žmonės nuspėdavo orus. pasidalinkite patirtimi.
Kregždės taip elgiasi todėl, kad prieš lietų žemai skraido vabzdžiai, kuriais jos minta.
Kokie organizmai gali parodyti aplinkos taršą?
Savo gyvenamosios vietos taršą galima įvertinti stebint organizmus. Kai kurios augalų ir gyvūnų rūšys yra jautrios aplinkos taršai arba atsparios. Organizmai, kurie yra jautrūs ar atsparūs aplinkos taršai yra vadinami bioindikatoriais.
Kad organizmą vadinti bioindikatoriumi jis turi atitikti tam tikrus kriterijus:.
Jei vandenyje pamatome upėtakį, drąsiai galime teigti, kad vanduo yra švarus, nes nešvariame vandenyje šios žuvys nesiveisia.
Užteršus vandenį rūgštimis, šarmais, sunkiųjų metalų jonais ar organinėmis medžiagomis, organizmai išnyksta ne tik dėl teršalų, bet ir dėl pakitusio pH.
Lietuvoje durpinguose rūgštaus vandens telkiniuose iš žuvų gali išgyventi tik ešeriai.
Vienas iš rodiklių – biocheminis deguonies suvartojimas (BDS). BDS – tai deguonies kiekis, kurį per tam tikrą laiką suvartoja organinių medžiagų skaidytojai. Kuo labiau vanduo užterštas organinėmis medžiagomis, tuo daugiau ištirpusio deguonies sunaudoja skaidytojai skaidydami šias medžiagas.
Kai kurie organizmai yra pakantūs nedideliam deguonies kiekiui, todėl jų gausų organiniais junginiais užterštame vandenyje.
Kiti organizmai gali gyventi tik švariame vandenyje, deguonies prisotintame vandenyje.
Dažnai deguonies stokojama lėtai tekančiuose vandens telkiniuose.
Žaliadumbliai užterštame vandenyje auga puikiai.
