Augalų karalystė biologijos skaidrės

Augalų karalystė. Augalai - fotosintezę vykdantys organizmai, geriausiai prisitaikę gyventi sausumoje. Augalų ląsteles turi. Augalinės ląstelės sandara. Prie augalų karalystės priskiriami samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių (magnolijūnų) skyriai. Samanos. Sporiniai induočiai. Plikasėkliai (spygliuočiai). Gaubtasėkliai (magnolijūnai). Idomybės.

Tai paparčiai, asiūkliai, pataisai. Šie augalai yra sudėtingesnės sandaros už samanas. Turi rėtinius ir vandens indus, todėl priskiriami prie sporinių induočių. Neturi žiedų ir sėklų. Dauginasi sporomis ir vegetatyviškai – šakniastiebiais bei lytiniu būdu. Paparčiams būdinga kartų kaita.

Plikasėkliai – eukariotų domeno augalų karalystės augalai. Žinomiausi plikasėklių augalų atstovai – spygliuočiai: eglė, pušis, maumedis. Priklauso sėklinių induočių grupei. Dauginimasis sėklomis – pagrindinis požymis, skiriantis plikasėklius nuo sporinių augalų. Daugumos plikasėklių lapai virtę spygliais, kurių paviršiaus plotas nedidelis, odelė stora, žiotelės įdubusios. Todėl spygliuočiai gali augti vietovėse, kur aplinkos temperatūra žema, siaučia stiprūs vėjai.

Magnolijūnai – didžiausias augalų skyrius. Turi tikras šaknis, stiebus ir lapus. Gerai išvystyti laidieji audiniai. Dauginimosi organas yra žiedas, kuris pritraukia gyvūnus apdulkintojus. Magnolijūnai skirstomis į dviskilčių (žirniai, pupos, dobilai, bulvės) ir vienaskilčių (lelijos, rugiai, kviečiai, avižos) klases.