Austrija 2

Austrija yra centrinėje europos dalyje, kryžkelėje labai svarbiame tarptautiniame kelyje, einančiame iš vakarų europos į pietryčių europą ir iš šiaurės europos į pietų europą. Ji yra tarp 46°22'valstybinė kalba - vokiečių (šnekamosios kalbos - vokiečių kalbos alemanų ir bavarkiti miestai - gracas, lincas, zalcburgas, bendras valstybės sienų ilgis - 637 km. Dalis jų yra natūralios ribos - upės ir kalnai. Tačiau didesnė dalis valstybės sienų yra ne natūralios, o istoriškai susidariusios ribos. Austrija sudaro 0,9% europos. Jos teritorija išsitęsusi į platumą. Šalies rytinės, kompaktiškesnės dalies kontūrai beveik ovalo pavidalo. O vakarinė jos dalis yra ilgas, siauras (apie 225 km ilgio ir 50 - 60 km pločio) iškyšulys, įsispraudęs tarp vakarų vokietijos ir italijos.

Federaciją sudaro žemės (žemutinė austrija, aukštutinė austrija, zalcburgas, štirija, karintija, tirolis, forarlbergas, burgenlandas), kitados buvusios atskiros kunigaikštystės. Austrija - įspūdinaustrijoje derlingų dirvų nedaug. Vyrauja kalnų jauriniai ir miškų rudieji dirvožemiai ir tik pietryčiuose yra derlingiausių juodžemių. Žemės ūkiui naudojama apie pusę visos austrijos teritorijos žemių. Dideli plotai dėl kalnų reljefo žemdirbystei netinka.

Austrijoje išliko daug miškų. Austrai jais didžiuojasi, miškai užima apie 38 % krašto ploto. Miškingumo procentų austrija europoje neprilygsta tiktai suomijai ir švedijai. Priekalniuose ir nelabai aukštose vietose vyrauja plačialapiai medžiai (ąžuolai, bukai, skroblai), aukštesnėse vietose - spygliuočiai (eglės, kėniai, maumedžiai, mažiau - pušys). Virš miškų, iki 3000 m aukščio, plyti subalpinės pievos, garsėjančios puikiomis ganyklomis raguočiams. Dar aukščiau kalnai padengti amžinu sniegu. Austrijai pavyko išlaikyti mažiau nei daugelio centrinės europos šalių pakitusią, nelabai užterštą gamtą. Buvo ribojamas krašto industrializavimas ir didelės pajamos gaunamos iš turizmo. Visose gamtinėse zonose įsteigti gerai prižiūrimi draustiniai, kurių bendras plotas per 500 000 ha. Daugiausia jųpramonė austrijoje žymiai labiau išsivysčiusi už žemės ūkį ir sudaro pagrindinę austrijos ekonomikos šaką. Austrijos žemės ūkis produkcijos duoda žymiai mažiau, negu pramonė, ir pilnutinai nepatenkina šalies reikmių maistui ir žemės ūkio žaliavoms.

Pramonei svarbi metalurgija. Alpėse, kur pigi hidroenergija, pastatyti keli aliuminio gamybos kombinatai, tarp jų raushofeno - vienas didžiausių europoje. Plienas, švinas, varis gaminamas vidaus reikmėms.