B. Krivickas: konspektai

B. Krivickas konspektai. Biografija. Istorinis kontekstas. Kūryba. „Dovydas prieš galijotą”.

Jo poezijoje girdimos ne tik herojiškos gaidos bet ir liūdnos intonacijos: kalbama apie rudenį rudeninio grožio pajautimas tarsi papildo mirties nuojautas

Poetas savo kūryboje tarytum daro užuominą į krikščionišką tikėjimo tiesą kad visi mes šioje žemėje esame laikini keleiviai einantys savo kryžiaus kelią ir laimingi tie kurie renkasi eiti šiuo keliu vienybėje su Dievu.

Anot R. Tūtlytės Krivicko eilėraščio žmogui rūpi ne kaip kovos kančios bei mirties išvengti bet kaip jas sutikti ir jose išsaugoti žmogišką didybę garbingai susitaikyti kad būsi įveiktas bet ištverti iki galo.

B.Krivicko eilėraščiuose kenčiantysis tarsi bando įsijausti į kenčiančio Kristaus laikyseną ir tokiu būdu įprasminti savo kančią.

Mano dienos nebūtin pasvirę. Aš keliauju rudenio taku.Ir gryniausio aukso vainikuMano kaklą puošia lapai mirę.

Gera grožiu rudenio man svaigtiVario soduos ir šiluos liūdnuos,Kai aš žiedą mirštantį skinuos,Bemąstydams apie didžią baigtį,

Nes kadaise prakeiksmas, Jam sviestas,Krito man, ir taip skaudžiai paliestasAš tapau bekraštės vienumos,

Jog vien trokštu rudeniu svaigintis,Nevaisingais jo žiedais dabintisIr vienatvėj laukt piktos žiemos.

Aptarkite eilėraštyje plėtojamą rudens temą ir užuominą apie žiemą. Kokias metaforines reikšmes partizanų kūryboje įgyja metų laikai?

Ruduo- ne tik metų laikas, bet ir metaforiška individo būtis prieš iškeliaujant i anapusybę. Ruduo dažniausiai tai nykimo simbolis, kai viskas vysta, medžiai meta lapus, oras tampa niūrus ir slogus, tai poetų ir rašytojų įkvėpimo metas. Broniaus Krivicko kūryboje lyriniam subjektui ruduo suteikia ramybės ir melancholijos jausmus (,,Gera grožiu rudenio man svaigti”). Kaip žinome, po rudens eina žiema, o tai šiame eilėraštyje simbolizuoja mirtį (,,Ir vienatvėj laukt piktos žiemos”). Galime teigti, kad metų laikai apibūdina lyrinio subjekto dvasinę būseną.