Baltų genčių formavimas
Manoma, kad aukštaičių gentys susiformuoti viamžiuje. Įvykius. Aukštaitija – viena iš Lietuvos valstybių žemių; viena iš Lietuvos etnog iki ivamžiaus sėlių protėviai priklausė bendrai kultūrinei sričiai au latgaliais, žiemgaliais, ir žemaičiais. Sėliai iš jų išsiskyrė vėliausiai – vi amžiuje. Vienas iš svarbiausių sėli v-vi amžiuje rytų baltams skylant į atskiras gentis, mūšos ir lielupės baseinuose susidarė atskira žiemgalių gentis. Istoriniuose šaltiniuose žiemgalius skandinavai mini maždaug nuo 870metų. Vakarų žiemgalių centras buvo tėrvetės pilis. Žiemgalai kalbėjo sava kalba, kuri išny kalbininkai ir archelogai sutaria, kad ankščiausiai iš bendro baltų kamieno išsiskyrė vakarų baltai – jotvingiai ir prūsai. Tai įvyko maždaug vi-v amžiuje pr. Kr. Manoma kad maždaug itukūst. Viduryje iš bendro jotvingių vieneto išsiskyrė keturios mažesnės gentys:jotvingiai, sūduviai, dainaviai, ir palekiai. Pagrindinis jotvingių verslas buvo žemdirbystė. Istorinės sąlygos vertė jotvingius gaminti daug ginklų. Pirmą dėl kuršių atsiradimo laiko yra daugiausia neaiškumų. Kuršių gyvenvietės ir piliakalniai dažniausiai stovėjo paupiuose ir kitose gintis,prekiauti, užsiimti žemdirbyste patogiausia vietuose. Kuršių stambieji centrai buvo – palanga žinios apie skalvius nėra vienareikšmės. Kai kurie tyrinėtijai skiria dvi skalvių sritis. Viena iš jų – šiaurinę – archelogas a. Tautvičius priskiria lamatiečiams remdamasis tuo, kad xiiamžiaus istoriniai šaltiniai tarp kuršo ir skalvos mini esant lamatos žemę.
