Baltymų, angliavandenių, lipidų struktūra ir funkcijos

Baltymų, angliavandenių, lipidų struktūra ir funkcijos. Aminorūgštys (AR) Baltymai. Angliavandeniai. Lipidai. Membranos. Fermentai klasifikacija ir nomenklatūra.

Tirozinas (gr. tyrós – sūris) – žmogaus organizmas sugeba susintetinti iš fenilalanino. Paveldima liga, kai tai neveikia — fenilketonurija. Iš tirozino sinttinamas adrenalino, melaninas.

kraujo transportinių baltymų sintezei (pvz.: hemoglobinas nuneša O₂ į ląsteles).

Skysčių ir elektrolitų pusiausvyros palaikymas (albuminas palaiko koloidinį spaudimą kraujagyslėse).

Linijiniai polimerai iš 20 L ⍺ AR, susijungusių peptidiniais ryšiais (pirminė struktūra)

disulfidiniai (S S) → kokia AR turi S? → Cys. Vadinasi šie ryšiai įmanomi tik tarp 2 Cys

Peptidinis ryšys – kovalentinis (tiesiog normalus ryšys) ryšys, susidarantis tarp vienos aminorūgšties

tai amfoteriniai elektrolitai (veikia kaip rūgštys bazių atžvilgiu ir kaip bazės rūgščių atžvilgiu). Tai yra, nes baltymą sudaro įvairios AR (ir bazinės, ir rūgštinės).

Kaip ir AR, čia kalbama apie izoelektrinį tašką. Jis skiriasi atitinkamai nuo baltymo sudėties.

ANTRINĖ peptidiniai + vandeniliniai • • • (tarp NH ir COOH)

toje pačioje grandinėje → vidumolekuliniai • • • (molekulė susisukusi) (GLOBULINIAI baltymai)

Antilygiagretus grandinės išsidėsčiusios atvirkščiai kaitaliojasi grandinių pradžia: tai N pradžia, tai C pradžia.

Pirminę, antrinę ir tretinei formą sudaro viena polipeptidinė grandinė. Vadinasi tai monomeriniai baltymai.

Reguliuoja sudėtingų baltymų aktyvumą (jungiasi prie reguliacinio centro, pakeičia jo komformaciją → įtakoja kaip tas baltymas veiks).

Paslepia vandenyje tirpias grupes (hidrofilines), o į išorę atidengia savo hidrofobines grupes (tokiu būdu leidžia patekti į ląsteles).

Padaro baltymus atsaresnius t° , kitų fermentų poveikiui (iš esmės saugo nuo denatūracijos.

Denatūracija keičintis aplinkai (pH, t°, krūviui, tirpumui), baltymo cheminės ir fizikinės savybės kinta → baltymas tampa nebeaktyvus (denatūruoja iki pirminės struktūros).

Struktūriniai atrama ląstelėms, užtikrina audinio mechanines savybes (kolagenas, elastinas, proteoglikanai arba keratinai)

Šiaip užtenka netgi pastebėt, kad gliukozės pirmi 2 OH ↓↓, o galaktozės —↑ ↓

energinė → ATP. 1g → 9 kcal (2x nei angliavandeniai ar baltymai)

cholesterolis eina į daugelio svarbių medži. sintezę: vit.D, tulžies r., lyt. hormonų, prostaglandinų.

Pagrindinės gamtinės riebalų rūgštys (nepakeičiamosios žmogus jų pats nesusisintetina, reikia gauti su maistu riebiame: riebios žuvys, riešutai.

aukšta t°, didelis slėgis, katalizatoriai → dvigubi ryšiai tampa viengubi → pvz., aliejus → margarinas

Transriebalai neįsisavinami į ląsteles ir audinius, negali būti pašalinami, nusėda į kraujagysles.

Tam, kad daugelis reakcijų gamtoje įvyktų, reiktų milžiniškos energijos. Tačiau fermentų pagalba šios reakcijos pagreitinamos iki 10 000 000 kartų. Fermento substrato susijungimo metu susidarančių ryšių pagalba išsiskiria daug energijos, padedančios sumažinti aktyvacijos energiją (EA)

Ypač svarbu aktyvacijos energiją sumažinti gyvuose organizmuose (cheminės reakcijos gyvoje ląstelėje vyksta labai švelniomis sąlygomis (t° ⩾ 40 °C, pH=6,5 7,5) tam, kad nedenatūruotų baltymai, nesuirtų ląstelės struktūra.

fermentai pagreitina chemines reakcijas, katalizuodami tiek sintezę, tiek skilimą, tuo pačiu reguliuodami ir metabolizmą. Fermentai labai aktyvūs biologiniai katalizatoriai.

Fermentai nekeičia santykių tarp produktų ir pradinių medžiagų — tik reakcijos greitį.

Katalizuojami tik termodinamiškai galimi procesai (jiems įvykus sistemos laisvoji energija GΔ išlieka tokia pati arba mažėja).