Bankininkystės raida tarpukario Lietuvoje

Šiame darbe atsiskleis Tarpukario Lietuvos bankų veikla,taip pat bus pateikta statistika apie didžiausius Lietuvos bankus. Beabėjo panagrinėsime pagrindinių Tarpukario komercinių ir kooperatyvinių bankų nuopelnus Lietuvos ekonomikai, kokias paslaugas teikė klientams.

Lietuvos komerciniai bankai- tai gausaiausia bankų rūšis tarpukaryje.Komerciniai Lietuvos bankai turėjo savo filialus įvairiuose šalies miestuose.Komerciniai bankai – tai finansinės institucijos, gavusios iš valstybės specialią licenziją, kuri leidžia priiminėti kreditų teikimus, prisiimant su tuo susijusią riziką ir atsakomybe. Taigi komercinis bankas yra finansinis tarpininkas tarp subjektų, laikančių indelius banke, ir subjektų, gaunančių iš banko kreditus.

Priimti terminuotus ir neterminuotus indėlius bei lėšas į einamąsias ir kitokias sąskaitas;

Lietuvos bankas įsikūrė 1922m. Tais pačiais metais bankas pradėjo teikti paskolas, atlikinėti atsiskaitymų operacijas. Apyvartoje esančius lito banknotus turėjo padengti ne mažiau kaip 1/3 auksu. Be vyriausybės, Lietuvos Banko akcijas įsigijo 501 asmuo, iš kurių 152 nupirko daugiau kaip po 4 akcijas. Įstatymų leidėjas bankui pavedė šiuos uždavinius:

Pagrindinė banko aktyvinė operacija buvo kreditavimas. kredituojant į apyvartą buvo išleidžiami liati, reguliuojamas jų kiekis ir padengimas. 1939m. pabaigoje paskolos sudarė net 64 procentus banko balanso sumos ir davė 59 procentus pajamų.

Banko klientai buvo įvairūs. Jis kreditavimo valstybę, kitas kredito įmones, įvairias įmones, organizacijas, ūkininkus ( daugiausia stambius ir nedaugelį vidutinių), namų savininkus, laisvų profesijų asmenis, savivaldybes ( nuo 1929 m. ), valdininkus, tarnautojus ir kt. Dominavo žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonės ir eksporto kreditavimas.

Žemės ūkio bankas buvo įsteigtas 1924m., bet jau 1916 m. buvo imta rūpintis jo įsteigimu. Šis bankas buvo akcinis su aiškiu valstybės kapitalo dominavimu. Bankui buvo leista steigti savo skyrius ir agentūras, tačiau šia teise jis beveik nepasinaudojo. 1927 m. įsteigė agentūrą Klaipėdoje, kuri 1930m. pertvarkyta į skyrių. Tai buvo vienintelis Žemės banko skyrius, kredituojamas iš centro. Oficialus banko tikslas buvo žemės ūkio kreditavimas. Bankui buvo draudžiama visais būdais kredituoti pramonę ir ptekybą, pirkti vertybinius popierius.

padidinta nuo 30 - 50 procentų įkeisto nekilnojamojo turto kainos paskolų ūkininkams marža.

sugriežtinti kai kurie kreditavimo reikalavimai: nustota kredituoti pagal solo vekselius, jie privalėjo turėti du vekselius.

Tai buvo stambiausias Lietuvos KB, kuris buvo įsteigtas 1919 m. Jo steigėjai buvo žinomi to meto veikėjai - J.Vailokaitis, A.Stulginskis, K.Bizauskas, P.Grajauskas ir A.Dubinskas. 1922 m. pabaigoje Ūkio banko akcinis kapitalas, pasiekęs 15 mln. litų, nesikeitė iki pat veiklos pabaigos. Šis bankas buvo priskirtas prie mišraus pobūdžio bankų, kadangi jis taikė tokia operacijas:

Šio banko kapitalais ir pastangomis buvo sukurtos stambios ir modernios įvairių pramonės šakų (statybinių medžiagų, mėsos ir kt.) įmonės. Taip pat buvo minimi ir kiti banko nuopelnai:

Ūkio bankas turėjos ne tik didžiausią kapitalą, bet didžiausią skyrių kiekį Lietuvoje -28. Taip pat iki 1925 m. turėjo skyrius Berlyne, Londone, Niujorke.