Biologinė įvairovės kaita Estijoje

Biologinė įvairovės kaita Estijoje. Darbo tikslas Išanalizuoti Estijos biologinės įvairovės ypatumus bei kaita Darbo uždaviniai. Estijos biologinė įvairovė. Biologinė įvairovė (arba bioįvairovė) – organizmų rūšių visuma ir įvairovė ekosistemoje arba ekosistemų kompleksuose. Estijos biologinė įvairovės faktai. Estija yra mažiausia ir šiauriausia Baltijos šalių valstybė. Pažeidžiamumas Estijos biologinės įvairovės. Biologinė įvairovė Estijos Pažeidžiamumas – Sausumos biologinė įvairovė Palyginti su kitomis panašaus dydžio teritorijomis. Estijos biologai sukūrė. Pažeidžiamumas – gėlo vandens ir šlapžemių biologinė įvairovė. Jei dėl klimato kaitos padidės drėgmė. M. ES biologinės įvairovės strategija. ES ir jos valstybės narės yra pasiryžusios siekti. Sukurti saugomas teritorijas, kurios apimtų ne mažiau kaip 30 % ES sausumos ir jūrų teritorijos. Gamtos apsaugos įstatymas susijęs su Estijos biologinė įvairovė. Šis įstatymas reglamentuoja saugoti natūralią aplinką. Išvados. Apibendrinus Baltijos valstybė Estija turi daug panašumų su Lietuva ir Latvija. Literatūra.

Darbo tikslas: Išanalizuoti Estijos biologinės įvairovės ypatumus bei kaita Darbo uždaviniai: 1. Pateikti Estijos valstybės biologinę įvairovę; 2. Išanalizuoti 2030 m. ES biologinės ivairovės strategija; 3. Išryškinti pagrindinį įstatymą, reglamentuojančias biologinę įvairovę.

Estija yra mažiausia ir šiauriausia Baltijos šalių valstybė. Ji yra iš dalies žemyninė ir apima apie 1500 jūrų salų, iš kurių 80 % yra mažos. Palyginti su likusia Europa, Estija išlaikė gana didelę gamtinės aplinkos dalį. Tradiciniai žemės ūkio praktikos metodai yra atsakingi už pastebėtą didesnį išsaugojimo laipsnį, o didesnis buveinių naikinimas Estijoje prasidėjo sovietmečiu (vėliau, palyginti su dauguma Europos sričių).

Biologinė įvairovė Estijos Pažeidžiamumas – Sausumos biologinė įvairovė Palyginti su kitomis panašaus dydžio teritorijomis, esančiomis į šiaurę, Estijos biologinė įvairovė yra viena turtingiausių. Taip yra dėl įvairių klimato sąlygų, salų ir žemynų sektorių, jūros ir vidaus vandenų gausos bei bazinių uolienų įvairovės su atitinkamai įvairiomis dirvožemio sąlygomis – visa tai sudarė pagrindą plačios evoliucijos ir vystymosi pagrindu. ekosistemų įvairovei.

Estijos biologai sukūrė programėlę, kuri atskleistų vieną grėsmingiausių šios planetos problemų – biologinės įvairovės nykimą. Kasmet Estijoje peri apie 100 000 paukščių porų mažiau nei ankstesniais metais. Maždaug pusė Estijos teritorijos yra padengta miškais, o tai skamba puikiai. Tačiau iš tikrųjų tik apie du procentus jo galima laikyti tikrai natūraliais sengiriais – likusi dalis yra jauna ir tvarkoma.

Pažeidžiamumas – gėlo vandens ir šlapžemių biologinė įvairovė. Bendras durpynų plotas siekia 100 901 ha ir sudaro 22,3% Estijos teritorijos. Durpių atsargos šiuo metu vertinamos 2,37 mlrd. tonų. Nedidelė atsargų dalis tenka gyvulių kraikui, o likusi dalis naudojama kurui arba dirvožemio gerinimui. Apie 70% Estijos pelkių (durpynų) per pastaruosius 100 metų buvo nusausintos įvairiems tikslams, todėl padidėjo jų pažeidžiamumas klimato sąlygų pokyčiams.