Cheminio elemento iridžio charakteristika

Įvadas. Literatūros apžvalga. Elemento apibūdinimas. Istorija. Elemento išgavimas. Fizinės savybės. Cheminės savybės. Elemento ir jo junginių panaudojimas. Išvados. Literatūros sąrašas.

Darbo tikslas: atskleisti cheminio elemento – iridžio charakteristiką.

Darbo uždaviniai:

Apibūdinti cheminį elementą iridį ir jo atsiradimo istoriją.

Atskleisti iridžio išgavimo būdus.

Įvertinti fizines ir chemines iridžio savybes.

Atskleisti iridžio bei jo junginių panaudojimo būdus.

Po osmio iridis yra antras tankiausias metalas (22,4 g/cm³). Korozijai atsparus net 2 000 °C temperatūroje. Pagrindiniai junginiai yra iridžio chloridai. Iridis netirpsta rūgštyse, „karališkajame vandenyje" ir kai kuriuose lydaluose. Iridis yra baltas kaip platina, šiek tiek geltonos spalvos. Iridis yra kietas ir trapus, o jo lydymosi temperatūra labai aukšta, todėl jį sunku išlieti [3].

Iridis yra vienas iš rečiausių metalų žemės plutoje, jo metinė gamyba siekia tik tris tonas. Iridis yra beveik toks pat tankus kaip tankiausias metalinis osmis ir yra labiausiai korozijai atsparus metalinis elementas, atsparus orui, vandeniui, druskoms ir rūgštims [4].

Išgauti gamtoje iridį smarkiai trukdo jo buvimo retenybė. Natūralioje aplinkoje šis metalas visada maišomas su susijusiomis medžiagomis. Jei šis elementas randamas, tada būtinai šalia yra platina ar jos grupės metalai. Kai kurios rūdos, turinčios nikelio ir vario, apima iridžio disperguotą formą. Didžioji šio elemento dalis yra išgaunama iš inertinių medžiagų: Pietų Afrikoje, Kanadoje, Šiaurės Amerikos Kalifornijos valstijoje, Tasmanijos saloje, Indonezijoje (Kalimantano saloje), taip pat kai kuriose Naujosios Gvinėjos srityse. Iridis, sumaišytas su osmiu, iškasamas senuose kalnuose, esančiuose tose pačiose šalyse.

Pagrindinį vaidmenį pasaulinėje rinkoje vaidina įmonės iš Pietų Afrikos. Ne veltui šių šalių gamyba tiesiogiai veikia pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą, ko negalima pasakyti apie produktus iš kitų planetos regionų. Remiantis turimomis mokslinėmis idėjomis, iridis retas yra dėl to, kad jis į mūsų planetą atkeliavo tik su meteoritais, todėl jis sudaro tik milijoninį procentą žemės plutos masės. Šiandien iridis iškasamas tik išgavus pagrindinius mineralus tai auksas, nikelis, platina arba varis[6].

Iridis yra baltos spalvos, metališko blizgesio ir pasižymi nežymiu gelsvu atspalviu. Iridžio druskos yra labai įvairių spalvų. Taigi, atsižvelgiant į prijungtų chloro atomų skaičių, junginys gali būti vario raudonos, tamsiai žalios, alyvuogių arba rudos spalvos. Iridžio difluoridas yra geltonos spalvos. Junginiai su ozonu ir bromu yra mėlynos spalvos [7].

Dėl iridžio kietumo ir tvirtumo dažniausiai naudojami jo milteliai. Pasižymi ypač aukšta lydymosi temperatūra — 2246°C. Tačiau iridis pradeda virti tik esant 4428 laipsnių temperatūrai. Lydymosi šiluma yra 27610 J / mol. Virimo šiluma yra 604000 J / mol. [8].

Šio elemento kristalinė gardelė yra kubinė, kubo viršūnės yra krištolo formos. 191 asis izotopas sudaro 37,3% iridžio atomų. Likusius 62,3% sudaro 193 asis izotopas. Šio elemento tankis siekia 22400 kg / 1 m3 [9].