Darbo ir poilsio laiko samprata, rūšys

Įvadas. Darbo laikas. Darbo laiko rūšys. Valandų darbo savaitė. Darbo laiko režimas ir apskaita. Poilsio laikas. Poilsio laiko rūšys. Tikslinės atostogos. Kasmtinių atostogų suteikimo tvarka. Atostogų perkelimas.

Darbas - tai privalomos atlikti, darbo sutartyje nurodytos pareigos – dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą, eiti tam tiktas pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai.. Darbas - tai fizinė bei protinė veikla, kuris padėda sukurti grovę, realizuoti savę, savo idėjas, už tai gauname stabilias pajamas, kurios padėda mums išgyventi.

Neatskiriama darbo proceso dalis yra – poilsis. Atgavę jėgas, galime sukurti daug kokybiškesnį darbą. LR Konstitucijos 48 bei 49 str. įtvirtina teisė į darbą ir poilsį. Juose nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą ir turi teisę turėti tinkamas, sveikas bei saugias darbo sąlygas. Kiekvienas žmogus turi teisę turėti poilsį, laisvalaikį, bei kasmetines mokamas atostogas.

Savo darbe plačiau aptarsiu apie darbo ir poilsio laiko sampratą ir rūšys. Aptarsiu kokie laikotarpiai yra laikomi darbo laikais, kokiais atvėjais galima dirbti ilgiau nei 40 valandų per savaitę, taip pat kokios yra poilsio rūšys, kokia yra kasmetinių atostogų paskirtis.

Darbo laiko trukmė – viena iš darbo sutarties sąlygų, daranti įtaką darbuotojo poilsio laikui ir tiesiogiai susijusi su darbo su darbo užmokesčio skaičiavimu.

Šiuo metu darbo laikas reguliuojamas TDO konvencijomis , Europos Sąjungos norminiais aktais. DK 13 ir 14 sk.nuostatomis bei įstatymo lydimaisiais aktais. Labai svarbus yra laiko tarpas , kai darbuotojas atlieka tam tikrą jam skirta veiklą darbdavio naudai, kuri yra iš anksto nustatyta darbo sutartyje sąlygas.

Norint žinoti, kokie laikotarpiai yra susiję su darbuotojo darbo funkcijų atlikimu ir yra reguliuojami darbo teisės, o kurie ne, svarbu žinoti to darbuotojo darbo laiko struktūrą. Darbo laiko struktūra – tai jo vidinė sandara. Kiekvieno darbuotojo darbo laiko trukmė yra skaičiuojama, atsižvelgiant į darbo laiko struktūros elementus. Lietuvos DK darbo laikas yra apibrėžiamas kaip laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą.

Darbo laiko sąvoka – tai bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas.

Siekiant nustatyti konkrečius laikotarpius, kurių metų darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, todėl jie yra apibrežti DK 143 str.