Demografija ir demografiniai sprogimai

Gyventojų migracija – tai jų persikėlimas gyventi iš vienos vietos į kitą toje pačioje šalyje asantuoka – socialinė ir dažniausiai religinė, valstybės pripažįstama, civilinė asmenų sąjunga, sukudemografija yra mokslas, tiriantis gyventojų skaičių, sudėtį, jos kiekybinius ir kokybinius kitimus, gyventojų judėjimą. Demografija nagrinėja gyventojų sudėties ir skaičiaus kitimo socialines ekonomines pasekmes, demografinių procesų tarpusavio ryšius, jų priklausomybę nuo socialinių ir ekonominių reiškinių.

Terminas demografija yra kilęs iš graikų kalbos žodžių demos 1)absoliučius skaičius, nusakančius esamą gyventojų kiekį, o taip pat gimimų, mirimų, santuokų bei ištuokų kiekį.

2)santykinius skaičius, kurie leidžia lyginti skirtingų laikotarpių ar skirtingų visuomenių demografinius procesus.

Demografijos pradininkas yra anglas dž. Grontas. Demografijos terminą 1855 m. Pirmasis pavartojo prancūzas a. Gijaras.

Demografija sparčiai vystėsi xix a. , daugelyje šalių įvedus reguliarią gyventojų apskaitą. Xix a. Antroje pusėje susidemografinė statistika – tai skaitmeninių duomenų apie gyventojus visuma. Terminas statistika yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio status – būklė, padėtis.

Gyventojų surašymas suteikia galimybę surinkti duomenis apie kiekvieną šalies ar tam tikros teritorijos gyventoją nustatytu laiko momentu ir gauti duomenis apie amžių, lytį, užimtumą, šeiminę padėtį, pragyvenimo šaltinius, būsto sąlygas.

Surašymų istorija sena. Gyventojų surašymus atlikti pradėta mažiausiai prieš 6000 metų, tai patvirtina senoviniame babilone rastos molio lentelės. Dar iii a. Prieš kristų gyventojų apskaita vyko kinijoje ir egipte. Krikščioniškajame pasaulyje gyventojai pirmą kartą surašyti prieš tūkst. Metų judėjoje.