Dizainas darniai raidai

Kaip apibūdintumėte „ naują pasaulį ” pagrindiniai faktoriai , iššūkiai? Toji pramonės revoliucija. Pagrindinis skirtumas tarp osios ir osios. „ Naująjį pasaulį “ pažymi trys pagrindiniai faktoriai. Technologinės raidos kontekste kultūra yra labai svarbi , nes naujasis pasaulis yra vis labiau įtakojamas hibridinių kultūrų. Kaip dizainas apibūdinamas šiandien dizaino apibrėžimas? Kaip pakito dizainas nuo osios iki osios industrinės revoliucijos. Kaip ir kodėl kinta jo formos? Vienas elementas lieka nekintantis – tai DIZAINO KULTŪRA. Kokios dizaino rūšys siejamos su darniu vystymusi? Išvardinkite bent , įvardinkite skirtumus tarp jų. Žiedinio dizaino strategijos. Yra šešios žiedinio dizaino strategijos. Leidžiantis visiems įgauti dizaino įgūdžių. Egzistuoja skirtingi dizaino mąstysenos modeliai. Ių žingsnių modelis. HCD human centered design modelis – į žmones orientuoto dizaino modelis. Dizainu grindžiamo mąstymo modelių panašumas. Dizainu grindžiamo mąstymo sėkmės faktoriai. Apibendrinkite – kokią reikšmę darniam vystymuisi turi kultūra ir dizainas Kultūra.

Šiandien vis dažniau susiduriame su sudėtingomis, tarpusavyje susijusiomis socialinėmis ir aplinkos problemomis, kitaip dar vadinamomis kebliomis problemomis (angl. wicked problems). „Naujajame pasaulyje“ keblios problemos yra kasdienybė. Vienas iš pagrindinių elementų, turinčių įtakos mūsų šiandienos gyvenimui, yra 4-oji pramonės revoliucija (Pramonė 4.0), kuri stipriai įtakojo daugelį gyvenimo sričių. 4-toji pramonės revoliucija – technologinė revoliucija, naikinanti ribas tarp fizinės, skaitmeninės ir biologinių sferų, kai technologijos tiesiogiai susilieja su žmogaus gyvenimu ir gamta (tai sumanus pasaulis, siejamas su dirbtiniu intelektu, robotika, virtualiąja realybe ir pan.). Pagrindinis skirtumas tarp 3-osios ir 4-osios pramonės revoliucijos yra tas, kad 4-osios metu technologijos vis labiau įsiskverbia į žmogaus gyvenimą, o technologiniai pokyčiai vyksta greičiau nei kada nors. Klestintis pramonės progresas didina ekonominės pažangos dehumanizavimą iki tokio masto, kuriame pasauliui kyla egzistencinė grėsmė tiek humanitarine, tiek aplinkosaugos prasme.

• Keblios problemos (iššūkis: keblios problemos reikalauja gebėjimo mąstyti kūrybiškai ir sistemiškai vienu metu, bei ugdyti naujus įgūdžius, leidžiančius kurti ateities sprendimus);

• Greitai kintanti ir nenuspėjama ateitis (greitai besivystančių technologijų dėka, mūsų realybės transformacija spartėja tokiu greičiu, jog nebespėjame šios transformacijos suprasti ir įvardyti. Dėl šios priežasties šiandienos pokyčiai visuomenei tampa nenuspėjami.);

• Post-humanistinės visuomenės iššūkis (žmonijos sinergijos poreikis su technologijomis, dirbtinu intelektu ir besikeičiančia gamta). Technologijos yra eksponentinės, žmonės - linijiniai, o gamta yra cikliška. Vientisumo poreikis tarp šių trijų kontrastingų dimensijų tampa vienu iš pagrindinių post-humanistinės visuomenės iššūkių – pramonė 4.0 naikina ribas tarp technologijų, žmonių ir biologinio pasaulio (gamtos) – nykstančios ribos tarp skaitmeninio, fizinio ir biologinių pasaulių. Technologijos įsiskverbia į žmonių ir gamtos pasaulį, tačiau integracija tarp trijų dimensijų nevyksta. Tai vienas iš pagrindinių darnaus vystymosi iššūkių – dėl aukščiau išvardintų trijų dimensijų nesuderinamumo šiandien planeta patiria gilėjančią ANTROPOCENO krizę, kuri atspindi negrįžtamą žmogaus veiklos poveikį žemės geologijai ir ekosistemoms, ko rezultate kyla ne tik klimato kaitos krizė, tačiau ir kitos keblios naujojo pasaulio problemos.

Kiti iššūkiai: darbo vietų ateitis, pasaulinė klimato krizė, pandemijos, post-humanistinės visuomenės iššūkis, visuomenės kultūra.

Kultūra – menas ir kitos žmonijos kolektyvinių intelektinių pasiekimų manifestacijos formos; žmonių grupės ar visuomenės dalies idėjos, įpročiai ir socialinis elgesys; civilizacija, visuomenė, gyvenimo būdai, tradicijos, paveldas, įpročiai, vertybės, mąstymo būdai.