Dujų plazma ir jos panaudojimas cheminėje analizėje

Uždaviniai ir tikslas. Dujų plazma kas tai? Paprastais žodžiais. Dujų jonizacija. Plazmos atsiradimas. Krukso vamzdis. Plazmos rūšys. Plazmos savybės. Plazmų pavyzdžiai gamtoje. Plazmos panaudojimas. Plazmos panaudojimas Mokslinėje erdvėje. Plazminė spektroskopija. Plazminės spektroskopijos panaudojimas. Apibendrinimas. Literatūros sąrašas.

Tikslas – šiuo pranešimu paaiškinti kas yra dujų plazma, kaip ji atsiranda bei parodyti kur ji gali būti pritaikyta. uždaviniai – argumentuotai paaiškinti kas yra plazma, jonizacija, spektroskopija, taip pat paaiškinti plazmos kilmę ir nurodyti jos pritaikymo sritis.

TAIGI, Plazma yra medžiagos agregatinė būsena, kuri dažnai laikoma dujų pogrupiu, bet aišku abi agregatinės būsenos elgiasi skirtingai. Panašiai kaip dujos plazma turi fiksuota forma arba tūrį, tačiau plazma yra sudaryta iš atomų, kuriuose kai kurie arba visi elektronai buvo pašalinti ir teigiamai įkrautas branduolys, vadinamas jonu, laisvai juda.

Plazma – iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos, kuriuose nėra nei molekulių, nei neutralių atomų, todėl visiškai jonizuotą plazmą sudaro tik teigiami jonai, neigiami jonai ir laisvieji elektronai.

Tai yra fizinis procesas, kai medžiagą veikiant labai aukšta temperatūra, pagreitėja atomų ir molekulių judėjimas o taip pat ir susidurimas ir todėl įvyksta jonizacija, kurios metu tas pats atomas ar molekulė paverčiamas jonu. Aišku jonizaciją gali sukelti net tik aukšta temperatūra, bet ir įvairių rūšių spinduliavimu bei dujų atomu bombardavimu greitomis elektringosiomis dalelėmis.

Plazma buvo atrasta 1879 metais chemiko ir fiziko Viljamo Krukso dėka. Jis atrado plazmą žaisdamas su eksperimentiniu elektros iškrovos vamzdžiu (krukso vamzdžiu), kuriame oras jonizuojamas, naudojant Aukštos įtampos ritę.