Esė apie filmą Mano sesers globėjas
Šiame filme analizuojamos pagrindinės bioetikos temos: genų inžinerija, organų donorystė, dirbtinis apvaisinimas ir eutanazija. Pirmiausiai, organų donorystė etiniu požiūriu: tai yra rizikos ir naudos santykis donorui,šie žmonės patiria diskomfortą,invaziją,procedūros riziką tai pat netenka audinių ar organų. Organų donorai palankiau psichologiškai vertina save. Svarbu ir donoro sutikimo teisėtumas ir galimumas. Vaikai yra nekompetetingi nuspręsti,ar jie sutinka būti donorais,ar ne. Štai “Mano sesers globėjas” filme iškyla etinė problema,kadangi, tėvai sprendžia už Aną,kaip donorę Keitei. Ji gimsta su tam tikru tikslu-išgelbėti seserį nuo mirties gniaužtų. Vėl kyla problema- Ana gimsta apvaisinimo būdu-apvaisinimas skirtas nevaisingoms poroms,tačiau šiame filme šeima yra vaisinga. Dirbtinio apvaisinimo nemoralumas išplaukia iš šių kriterijų:yra atskiriami santuokinio akto elementai; vaikas traktuojamas kaip objektas; pažeidžiama "kūno kalba" (atstoja santuokinį lytinį aktą). Pagrindinė problema yra ta,kad Ana nebenori būti donorė savo seseriai.
