Fermentai ir lipidai

Trumpai aptarti fermentus ir lipidus, sužinoti kokias medžiagas jie sudaro.

Sužinoti į ką skirstomi lipidai; Aprašyti jų savybes bei cheminę sudėtį Aptarti jų reikšmę gyviems organizmams Sužinokti kokie fermentai veikia žmogaus organizme Aprati jų reišmę ir jiems reikalingas sąlygas Sužinoti jų cheminę sudėtį.

Tai hidrofobinės arba sunkiai tirpios vandenyje polimerinės organinės medžiagos. Į molekulių sudėtį įeina C, H, O, dažnai – P. Funkcija: energetinė 1g – 38,9 kJ, rezervinė, apsauginė, termoizoliacinė, vandens šaltinis. Pagal cheminę sandarą skirstomi į 4 grupes: Riebalai (Trigliceridai), Vaškai, Fosfolipidai, Steroidai.

Sudaryti iš glicerolio ir 3 riebalų rūgščių. Riebalų rūgštys būna: Sočiosios. Neturi dvigubų jungčių tarp C atomų. Pvz.: stearatas, palmitinas. Iš jų sudaryti gyvuliniai riebalai: banginių, karvių, kolibrių. Mononesočiosios. Yra viena dviguba jungtis. Pvz.: oleatas. Polinesočiosios. Yra daug dvigubų jungčių. Pvz.: linolas, linolenas. Iš nesočiųjų riebalų rūgščių sudaryti augaliniai riebalai (aliejai), kai kurių gyvūnų riebalai. Pvz.: saulėgrąžų, riešutų, šiaurės elnių, pingvinų. Kuo daugiau dvigubų jungčių turi riebioji rūgštis, tuo riebalas skystesnis.

Sudaryti iš sočiųjų riebalų rūgščių ir alkoholio. Kieti kambario temperatūroje. Funkcija: apsauginė (apsaugo augalą nuo transpiracijos pvz.: bazilikai, vaškuolės; ausį nuo bakterijų pvz.: katė, žmogus), korių gamybai pvz.: bitės.