Fiziologijos dalyko egzamino kontroliniai klausimai

Širdies ir kraujagyslių fiziologija. Kraujas. Kvėpavimo fiziologija. Virškinimo fiziologija. Per plonosios žarnos sieneles gaurelius vyksta suvirškinto maisto (B ir A) įsiurbimas į kraują ir limfą Medžiagų ir energijos apykaita. Šalinimo fiziologija.

Dirglumas – gyvų audinių reakcija į įvairius dirgiklius. Dirglios yra širdies laidžiosios sistemos ir darbinio miokardo skaidulos, tik skiriasi atsakas į dirgiklį.

per širdį, kaip ir visose kraujo apytakos sistemoje, kraujas teka dėl spaudimų skirtumo.

kai spaudimas skilveliuose pasidaro didesnis negu aortoje ir plaučių kamiene, pusmėnuliniai vožtuvai atsidaro ir kraujas išstumiamas iš širdies.

skilvelių sistolė – 0,3 s. Buriniai uždaryti, pusmėnuliniai atidaryti.

sistolinis – tai kraujo kiekis, išstumtas iš skilvelio vienos sistolės metu. Sistolinis tūris priklauso nuo kraujo kiekio, kuris pripildo skilvelį diastolės metu ir nuo sistolės stiprumo. Sistolinis širdies tūris vidutiniškai – 70 ml kraujo.

minutinis širdies tūris ramybės būsenoje yra 4,5 5 litrai. Minutinis širdies tūris – tai kraujo kiekis, išstumtas iš skilvelio per 1 min. Intensyvaus fizinio krūvio metu g. b. iki 15 litrų per minutę. Sistolinis ir minutinis tūriai nežymiai padidėja, padidėjus širdies susitraukimų skaičiui. Širdies sistema turi tenkinti audinių ir organų maistinių medžiagų ir deguonies reikalavimus, kad išlaikytų medžiagų apykaitą.

yra tai, kad izoliuota šidis gali plakti, nes dirgikliai yra joje pačioje.

dirgliausia vieta – sinusinis mazgas, padidėja jo ląstelių membranų pralaidumas Na+ jonams ir lėčiau veikia Na+ jonų siurblys.

širdies laidžiosios sistemos ląstelės gali būti sudirgintos iš išorės arba depoliarizuotis savaime.

darbinio miokardo skaidulos tos savybės neturi, negali depoliarizuotis savaime.

šis reguliavimo mechanizmas yra labai svarbus kontrakcijos savireguliacijai.

širdies skaidulų judrumas kinta priklausomai nuo širdies ciklo periodų. Sistolės metu širdies skaidula nesujaudinama, t. y. ji dirgikliui refrakteriška. Dirglumas atsinaujina skaidulos diastolės metu.

refrakterinio periodo metu trukmė ne visada vienoda. Ji gali keistis įvairių veiksnių veikiama, tačiau didžiausią įtaką turi širdies rimto dažnis ir vegetacinė inervacija.

Hiso pluoštą ir kojytes sudaro Purkinje ląstelės, kurios perduoda impulsą kontrakcinio miokardo skaiduloms.

kuo toliau automatinės ląstelės nuo sinusinio mazgo, tuo elektriniai impulsai josesusiformuoja rečiau širdies ritmas retesnis. AV mazge – 40 60 impulsų/min.,Hiso pluošte, kojytėse – 25 – 45 impulsai/min.

Sistolinis – ilgas, žemas, žymi burinių vožtuvų sausgyslinių siūlelių virpėjimą, kraujo tekėjimą sistolės metu, burinių vožtuvų užsidarymą; išklausomas V kairiame tarpšonkaulyje, 2 cm medialiau vidurio raktikaulinės linijos.

Diastolinis – trumpas, aukštas, žymi pusmėnulinių vožtuvų užsitrenkimą, išklausomas III tarpšonkauliniame tarpe iš abiejų krūtinkaulio pusių.

Pulsas – tai kraujo banga, kuri suvirpina arterijos sienelę. Iš pulso galima spręsti apie širdies darbą, jos susitraukimų ritmą bei jėgą.

kraujas – tai skystas jungiamasis audinys, sudarytas iš ląstelių, apsuptų skystos tarpląstelinės matricos.

normoje moterų hematokritas yra 35 37 proc., o vyrų – 40 52 proc. Hemtokritas gali padidėti dėl fiziologinių pokyčių: netekus vandens, intensyviai dirbant fizinį darbą. prisitaikant prie 02 sumažėjimo.

kraujo klampumas – tai vidinė kraujo trintis. Klampumas priklauso nuo kraujo sudėtinių dalių santykio: 55 proc. plazmos ir 45 proc. kraujo ląstelių. Didėjant kraujo ląstelių kiekiui/hematokritui didėja ir kraujo klampumas. Lyginant su vandeniu, kurio klampumas – 1, plazmos klampumas – 2,2, o viso kraujo – 4,5. Klampumas turi įtakos kraujo tekėjimui: kuo klampesnis kraujas, tuo daugiau jėgos reikia jam pumpuoti.