Frezavimo staklės: paskirtis ir charakteristika

Įvadas. Frezavimas. Horizontalaus frezavimo staklės. Charakteristikos. Išvados. Literatūros sąrašas.

Frezuojamas ruošinys specialiaisiais įtaisais pritvirtinamas prie staklių stalo. Frezuojant jis gali judėti kartu su stalu arba stovėti vietoje. Frezos dantys ar peiliai ne visą laiką liečia metalo paviršių, kaip tekinimo staklėse, todėl mažiau įkaista. Tai leidžia padidinti frezavimo greitį.

Metalo frezavimas būna rupusis - 4 – os šiurkštumo klasės, glotnusis – 5-os šiurkštumo klasės ir tikslusis – 7-9 –os šiurkštumo klasės.

Metalo frezavimo staklės pagal konstrukciją ir paskirtį būna konsolinės, išilginio matavimo, kopijavimo, sriegių, krumplių frezavimo, karūnėlinės, būgninės, universalios ir kt.

Horizontalaus frezavimo staklės turi horizontaliai įtaisytą pagrindinį veleną ( špindelį ). Jų stalas gali judėti trimis kryptimis: išilgai, skersai ir vertikaliai ( aukštyn – žemyn ). Stalas valdomas trimis rankenėlėmis. Kiekviena jų turi limbus kuriais nustatomas stalo postūmis, kryptis ir dydis.

Mokyklinės horizontalaus frezavimo staklės turi tokias pačias pagrindines dalis kaip ir gamyboje naudojamos šio tipo staklės, tačiau jos yra paprastesnės, mažesnių gabaritų ir legvesnės.

Mokyklinių horizontalaus frezavimo staklių ilgis 685 mm, plotis 640 mm, aukštis 980 mm, masė 280 kg. Stalo darbinio paviršiaus matmenys yra tokie: ilgis 400 mm, plotis 100 mm. Išilgai stalas gali judėti 250 mm, skersai 85 mm, kilnotis 170 mm.